Įsigaliojo nuo 1998.05.09

Lietuvos Respublikos Žemės ir miškų ūkio ministerijos

į s a k y m a s

Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo

Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 “Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje” 8 punktą,

1. Patvirtinti Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodiką (pridedama).

2. Nustatyti, kad šia metodika privalo vadovautis žemės reformą vykdantys specialistai bei žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys fiziniai, juridiniai asmenys ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, rengiant dokumentus nuosavybės teisėms atkurti grąžinant natūra, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduodant ar nuomojant žemę, mišką, vandens telkinius.

Žemės ir miškų ūkio Ministras                                                          Edvardas Makelis

1998 m. balandžio 23 d.įsakymu Nr. 207

1. Pagrindinės šioje metodikoje naudojamos sąvokos:

1.1. Projektas - žemės reformos žemėtvarkos projektas, rengiamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnyje nustatytomis sąlygomis;

1.2. Projekto autorius - fizinis asmuo arba įmonės darbuotojas, atsakingas už žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus kadastrinėje vietovėje;

1.3. Pretendentai - piliečiai, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje atkurti nuosavybės teisę į žemę, šią žemę susigrąžinant ar gaunant nuosavybėn neatlygintinai, taip pat fiziniai bei juridiniai asmenys, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje pirkti ar nuomoti valstybinę žemę;

1.4. Žemės sklypas - žemės, miško sklypai ar vandens telkiniai, suprojektuoti grąžinti natūra, perduoti ar suteikti neatlygintinai nuosavybėn, pirkti bei nuomoti.

1.5. Žemės kadastro planai - žemėlapiai M 1:10000 su pažymėtais žemės naudmenų kontūrais bei įrašytais jų plotais.

2. Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19, 20 ir 21 straipsnių nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 “Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje” patvirtintomis Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarka ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarka bei šia metodika.

3. Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami tik kaimo vietovėje esančiai žemei bei teritorijoms, įtrauktoms į miestų administracines ribas po 1995 m. birželio 1 d.

4. Teritoriją žemės reformos žemėtvarkos projektui (toliau tekste - projektui) rengti parenka projekto autorius ir rajono žemėtvarkos skyriaus pasiūlymu pateikia tvirtinti apskrities viršininkui. Minimalus projektui rengti parinktos teritorijos plotas - vieno kaimo teritorija, maksimalus plotas - kadastrinės vietovės teritorija.

5. Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami turint šią rajono žemėtvarkos skyrių pateiktą medžiagą:

5.3. žemės ūkio naudmenų vertinimo planus;

5.4. valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planus;

5.5. specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymo planus;

5.6. nusausintos ir drėkinamos žemės planus;

5.8. asmeninio ūkio žemės suvestinius planus ir asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašus;

5.9. tarnybinių žemės dalų suvestinius planus ir šios žemės naudotojų sąrašus;

5.10. rajono žemėtvarkos skyriaus pateiktus pretendentų prašymus atkurti nuosavybės teisę ir įsigyti žemę bei prie jų pridedamas pažymas ir kitus dokumentus, reikalingus tinkamai organizuoti projektavimo darbus.

6. Žemės reformos žemėtvarkos projekto planui rengti panaudojami žemės kadastro vietovių žemėlapiai M 1:10000 ir 1:5000.

7. Kartografinė medžiaga, naudojama žemės reformos žemėtvarkos projekto planui rengti, turi būti projekto autoriaus patikslinama pagal vietovėje koreguotas pasikeitusias žemės naudmenų rūšis bei jų kontūrų ribas.

8. Projekto planas rengiamas kadastrinės vietovės žemėlapyje M 1:10000. Kai projektuojami smulkūs žemės sklypai (asmeninio ūkio žemėse, kompaktiškai užstatytose teritorijose ir kt.) prie pagrindinio brėžinio pridedamas tos teritorijos dalies plano fragmentas M 1:5000, kuriame žemės sklypai suprojektuojami vadovaujantis tais pačiais reikalavimais, kaip ir pagrindinis projekto brėžinys, o pagrindiniame projekto brėžinyje nurodomos teritorijos ribos, kuriose rengiamas projekto fragmentas atskirame žemėlapyje.

9. Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procesas susideda iš šių etapų (darbų stadijų):

9.1. žemės, miško, vandens telkinio grąžinimas natūra;

9.4. projekto svarstymas, derinimas ir patvirtinimas;

9.5. projekto paženklinimas vietovėje;

9.6. dokumentų žemės nuosavybės ar naudojimo įteisinimui parengimas;

II. žemės, miško, vandens telkinio grąžinimas natūra

10. Piliečiams grąžinami natūra žemė, miškas ar vandens telkinys pažymimi žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinami vietoje. Grąžinant žemę, mišką, vandens telkinius natūra, nereikalaujama žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo.

11. Tais atvejais, kai piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos grąžinant natūra žemę, mišką, vandens telkinius bendrosios nuosavybės teise ir vienas iš bendrasavininkių yra pateikęs visus nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, nuosavybės teisės gali būti atkuriamos ir kitiems bendrasavininkiams, jei visi pretendentai pateikia notariškai patvirtintą susitarimą, kad neprieštarauja dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra žemę, mišką, vandens telkinius bendrosios nuosavybės teise, nors kiti pretendentai nėra pateikę visų nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų.

12. Kai grąžinamos žemės, miško sklypo ribos yra aiškios, nuosavybės teisių atkūrimas grąžinant natūra žemę, mišką ar vandens telkinius tenkinamas visoje projekto autoriaus aptarnaujamoje kadastrinės vietovės teritorijoje nedelsiant, nepriklausomai nuo projekto rengimui nustatytų terminų, išskyrus atvejus, kai piliečiai pageidauja žemę, mišką ar vandens telkinį susigrąžinti natūra tik parengus ir patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektą.

13. Atlikęs parengiamuosius darbus, projekto autorius informuoja rajono žemėtvarkos skyrių, o šis praneša piliečiui apie žemės sklypo paženklinimą vietoje ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki ženklinimo. Jeigu pilietis pranešime nustatytu laiku neatvyksta į nurodytą vietą, žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas paženklina žemės sklypą jam nedalyvaujant ir parengia sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektą. Jeigu iki sprendimo projekto parengimo nėra gauta piliečio raštiško prieštaravimo, sprendimo projektas teikiamas apskrities viršininkui priimti.

14. Projektuojant racionalias žemėnaudas, grąžinamo natūra žemės sklypo ribos gali nesutapti su buvusios žemėnaudos ribomis, bet ne daugiau kaip 40 procentų turėtosios žemės valdos. Esant didesniam ribų nesutapimui, žemė grąžinama taip, kaip perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius žemės sklypus (pagal apskaičiuotą žemės vertę).

15. Kai grąžinamam natūra žemės sklypui iki žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo parengiama atskira nuosavybės teisės atkūrimo byla, projekto autorius turi žemės sklypą paženklinti vietovėje, surašydamas šios metodikos 7 priede nustatytos formos grąžinamo žemės, miško sklypo(-ų) ribų paženklinimo - parodymo aktą, bei parengti grąžinamo žemės, miško sklypo (-ų) planą, nurodytą šios metodikos 8 priede.

16. Jeigu žemės reformos žemėtvarkos projektas per 3 mėnesius po paženklinimo natūra nenumatomas tvirtinti, grąžinami natūra žemės sklypai derinami atskirai, nelaukiant projekto patvirtinimo.

III. PROJEKTO PARENGIAMIEJI DARBAI kadastrinėje vietovėje

17. Kadastrinėje vietovėje projektą rengiantis autorius atlieka šiuos darbus:

17.1. parengia valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus, kuriuose sutartiniais ženklais pažymimi rajonų žemėtvarkos skyrių perduoti duomenys apie patvirtintus valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plotus ir ribas. Žemės sklypų plotai, kurie bus nustatomi žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metu, šiuose planuose turi būti tikslinami projektų rengimo metu;

17.2. pagal iš rajono žemėtvarkos skyriaus gautą informaciją apie asmeninio ūkio žemės bei tarnybinių dalų naudojimo teisėtumą, taip pat duomenis apie susigrąžintą žemę ir kitus dokumentus, kuriais vadovaujantis bus tikslinama naudojamų žemės sklypų dydžiai ir vieta (iškeliant į laisvą žemės plotą ar paliekant penkerių metų nuomai), asmeninio ūkio žemės bei tarnybinių dalų suvestiniame plane pažymi numatomus tikslinti piliečių naudojamus asmeninio ūkio bei tarnybinių dalų žemės sklypus:

• įsigytus privačion nuosavybėn (jeigu patys piliečiai sutinka tikslinti ribas);

• suteiktus pažeidžiant galiojusius įstatymus ir pačių asmenų nenaudojamus;

• kurių piliečiai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, atsisakė pateikdami raštiškus sutikimus gauti žemės sklypus kitoje vietoje;

• projektuotinus kitoje vietoje, paliekant prie vienkiemių, jų savininkams pageidaujant susigrąžinti natūra ne mažiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų;

• iškeliamus į laisvos žemės plotus arba paliekamus nuomai penkeriems metams pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 “Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje” patvirtintose tvarkose numatytas nuostatas dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo ir įsigijimo nuosavybėn;

17.3. išanalizavęs asmeninio ūkio žemės naudotojų susigrąžintą bei galimą susigrąžinti natūra žemę toje kadastrinėje vietovėje ir turimo laisvo žemės fondo plotą, parengia:

• pasiūlymus dėl naudojamo asmeninio ūkio žemės ploto sumažinimo. Pasiūlymai parengiami nustatant naudoti vienodą asmeninio ūkio žemės ploto dydį pagal atskiras gyvenvietes. Projekto autorius, parengęs pasiūlymus ir suderinęs su rajono žemėtvarkos skyriaus vedėju, juos teikia apskrities viršininkui. Šiuo pagrindu priimtu apskrities viršininko įsakymu projekto autorius vadovaujasi vėliau, formuodamas projekte žemės sklypų išdėstymą;

• pasiūlymus dėl asmeninio ūkio bei tarnybinių dalų žemės sklypų iškėlimo į laisvos žemės fondo žemę, žemės sklypų išdėstymo turėtos žemės vietoje bei kitais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr.385 “Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje” patvirtintoje Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkoje numatytais atvejais dėl asmeninio ūkio žemės sklypų išdėstymo vietos pakeitimo, sudarant galimybes piliečiams grąžinti žemę natūra. Pasiūlymai aptariami su rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojais seniūnijoje ir asmeninio ūkio žemės naudotojais bei kitais suinteresuotais piliečiais;

17.4. pagal rajonų žemėtvarkos skyrių darbuotojų pateiktas nuosavybės teisės atkūrimo bylas arba pagal pateiktus piliečių prašymus (kai bylos neparengtos dėl trūkstamų nuosavybės teisę įrodančių dokumentų) grąžinti natūra žemę, mišką, vandens telkinius ir pagal turėtos žemės valdų planus, pieštuku pažymi galimų grąžinti natūra žemės, miško sklypų ribas;

17.5. pažymi laisvos žemės plotus sutartiniais ženklais (spalvomis) valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planuose. Piliečių turėtoje žemėje laisvos žemės fondo žeme apskaitomi žemės plotai, kuriems yra parengtos ir išsiųstos (išduotos) išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn pagal piliečių prašymuose nurodytą vietovę (kitą seniūniją, rajoną). Naujai atsiradus laisvos žemės plotams, šie plotai pastoviai pažymimi valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planuose;

17.6. parenkama teritorija žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti.

18. Parinkta projektui rengti teritorija pažymima žemės kadastro žemėlapyje, kuri suderinama su rajono žemėtvarkos skyriumi. Prie žemėlapio pridedama 1 priede nustatytos formos lentelė (Teritorijos, parinktos žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti, charakteristika).

Numatytai projektą rengti teritorijai apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamentas parengia apskrities viršininko įsakymo projektą dėl teritorijos patvirtinimo ir kartu su projektui rengti parinktos teritorijos planu pateikia apskrities viršininkui.

19. Apskrities viršininko įsakyme dėl parinktos projektui rengti teritorijos patvirtinimo nurodoma:

• teritorijos plotas ir į ją įeinančios gyvenamosios vietovės;

• pageidaujamas šioje teritorijoje susigrąžinti žemės, miško plotas (ha);

• esantis laisvos žemės, miško plotas (ha);

• projektą rengiantis fizinis, juridinis asmuo ar įmonė, neturinti juridinio asmens teisių;

• tais metais rengiamo projekto parengimo terminai:

• terminas, per kiek dienų nuo projekto rengimo pradžios paskelbimo piliečiai gali pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo būdą, ir pavedimas apskrities žemės tvarkymo departamentui šią informaciją paskelbti viešai;

• pavedimas rajono žemėtvarkos skyriui užtikrinti trūkstamų archyvinių dokumentų paiešką ir dokumentų nuosavybės teisės fakto įrodymui arba medžiagos rengimą teismams skubos tvarka asmenims, pageidaujantiems patvirtinamoje teritorijoje atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinius.

20. Rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai seniūnijose parengia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 09 29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 103 - 105 punktuose nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo bylas ir kitus dokumentus bei pagal 1997 m. spalio 8 d. Žemėtvarkos ir žemės apskaitos departamento rašte Nr. 1600-4060 nurodytą tvarką pateikia jas projekto autoriui.

Parengtose nuosavybės teisių atkūrimo bylose esančiomis pažymomis patvirtinama, kad piliečiui atkurti nuosavybės teisę yra visi reikiami dokumentai. Pažymoje nurodoma piliečiui priklausantis žemės plotas, į kurį dar nėra atkurta nuosavybės teisė. Kai nuosavybės teisės bus atkuriamos keliems pretendentams, grąžinant žemę natūra, pažymoje nurodomi visi būsimi bendrasavininkiai.

21. Projekto autorius, priėmęs nuosavybės teisių atkūrimo bylas, pasinaudoja jam reikalinga informacija (esant reikalui, pasidaro pažymos ar kitų dokumentų kopijas) ir grąžina jas žemėtvarkos skyriaus darbuotojui seniūnijos teritorijoje. Šios bylos saugomos žemėtvarkos skyriuose seniūnijų teritorijoje, iki projekto autorius nepapildys jų reikiamais dokumentais dėl žemės , miško ar vandens telkinio įteisinimo nuosavybėn ir galutinai sukomplektuotų neperduos rajono žemėtvarkos skyriui.

22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 2 priede nustatytos ir Žemėtvarkos ir teisės departamento 1998 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 1600-198 papildytos formos išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn parengia projekto autorius.

Iš kito rajono bei seniūnijos gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn projekto autorius išnagrinėja ir apie jų tenkinimo galimybes informuoja rajono žemėtvarkos skyrių, kuris apie tai raštu informuoja apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamentą arba pilietį, pageidaujantį gauti toje vietovėje žemę, mišką.

23. Projekto autorius gautus prašymus atkurti nuosavybės teisę arba gauti žemę nagrinėja šia tvarka:

23.1.panaudodamas piliečių prašymų analizės lentelę, parengtą Žemėtvarkos ir teisės departamento 1998 m. sausio 16 d. raštu Nr.1600-47 nustatyta tvarka, sugrupuoja gautus prašymus į 10 grupių pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą;

23.2. parengia žemės poreikio pagal pateiktus prašymus pirkti, nuomoti žemę teritorijoje, kurioje rengiamas žemės reformos žemėtvarkos projektas, lentelę (2 - 3 priedai);

23.3. parengia suvestinę lentelę apie žemės poreikį projektuojamoje teritorijoje ir turimos žemės kiekį (4 priedas) ir ją perduoda rajono žemėtvarkos skyriui.

24. Projekto autorius parengia preliminarius pasiūlymus pirmajam pretendentų, pageidaujančių gauti žemę, mišką, susirinkimui. Pasiūlymai gali būti dėl:

• projektuojamų vietinės reikšmės kelių tinklo;

• žemės sklypų, galimų grąžinti natūra;

• laisvos žemės fondo žemės sklypų, galimų perduoti nuosavybėn neatlygintinai pagal prašymuose nurodytą pageidaujamą gauti lygiavertį plotą;

• žemės sklypų įteisinimo nuosavybėn piliečiams, kuriems žemės sklypai buvo paženklinti nepažeidžiant galiojusių įstatymų susigrąžinimui ekvivalentine natūra ir šiuos sklypus jie šiuo metu nuomoja;

• kai kurių specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, ūkinės veiklos apribojimų, nulemiančių tolesnį žemės naudojimą;

• vienodą pirmumo teisę turinčių piliečių eiliškumo sudarymo;

• grąžinamų sklypų dydžio nustatymo, jeigu pageidaujamas susigrąžinti plotas yra didesnis negu turimas laisvos žemės plotas.

25. Pirmąjį pretendentų susirinkimą organizuoja rajono žemėtvarkos skyrius. Kvietimai pretendentams įteikiami asmeniškai (pasirašytinai) arba jie iškviečiami registruotu laišku ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos. Susirinkimo metu projekto autorius pateikia duomenis apie grąžintinos natūra žemės sklypus, laisvos žemės plotus ir galimą šioje žemėje sklypų projektavimą, paaiškina pretendentų galimybes ir sąlygas gauti žemę pagal 23 punkte atliktą analizę, aptaria projektavimo tvarką, supažindina pretendentus su įstatymais, poįstatyminiais aktais. Susirinkimo eiga protokoluojama. Susirinkimas priima sprendimą (paprasta balsų dauguma) dėl:

• atstovų iš pretendentų gauti žemę išrinkimo;

• projektavimo darbų organizavimo - pretendentų sukvietimo tvarkos, atskirų grupių formavimo, asmenų prašymų, pateiktų po nustatyto termino, nagrinėjimo eiliškumo, ūkininko ūkio steigimui iki projekto rengimo pradžios vietovėje paženklintos žemės tolimesnio naudojimo teisių ir kt. Susirinkimo metu priimti sprendimai paskelbiami seniūnijos teritorijos žemėtvarkos skyriaus skelbimų lentoje.

26. Pretendentų gauti žemę atstovai gali būti (pageidaujant susirinkimui ir sutinkant kandidatams) išrenkami: po vieną atstovą nuo kiekvienos prašymus padavusių piliečių grupės, atitinkančios nurodytą eiliškumą, arba vieną iš kelių grupių, arba kitų suinteresuotų asmenų. Atstovai gali būti įgaliojami padėti projekto autoriui sukviesti kitus tos grupės piliečius, padavusius prašymus, kai to reikia žemės sklypų vietai pasirinkti ar pasirinktai vietai pakeisti ir suprojektuotiems žemės sklypams suderinti, vietinės reikšmės kelių tinklui suprojektuoti.

27. Pirmiausia tenkinami piliečių prašymai, paduoti iki projekto rengimo pradžios nustatytos datos, išskyrus prašymus dėl žemės pardavimo. Jeigu lieka laisvos žemės, miško, nekeičiant jau suprojektuotų piliečiams žemėnaudų, tenkinami piliečių prašymai, kurie buvo pateikti jau pradėjus rengti projektus (t.y. po nustatytos datos), tarp jų ir prašymai dėl žemės pardavimo.

28. Žemės sklypai projektuojami kiekvienai pretendentų gauti žemę grupei, laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto prašymų gauti žemę svarstymo eiliškumo. Kiekvieno žemės sklypo išdėstymas ir ribos aptariamos su pretendentu gauti žemę, o jiems pageidaujant arba esant reikalui, vykstama į vietą. Pretendentų suderinimas bei sutikimas dėl suprojektuoto žemės sklypo įforminamas žiniaraštyje (5 priedas). Užbaigus žemės sklypų projektavimą vienai pretendentų grupei (esant nedaug pretendentų vienoje grupėje - kelioms grupėms), parengiamas žemės sklypų projektavimo darbų įvykdymo aktas, nurodytas pagal šios metodikos 6 priedą. Akte nurodomi pretendentai, kurie:

• pritarė suprojektuotiems žemės sklypams (skaičius ir sklypų bendras plotas);

• nedalyvavo projektuojant žemės sklypus natūra (pavardės ir suprojektuotų sklypų plotai);

• neatvyko projekto rengimo metu (piliečių pavardės arba juridinių asmenų pavadinimai);

• atsisakė jiems siūlomo žemės sklypo ploto ar vietos (piliečių pavardės arba juridinių asmenų pavadinimai);

• kiti pretendentai, kuriems laisvos žemės neliko (pavardės, juridinių asmenų pavadinimai).

Aktą pasirašo projekto autorius, susirinkimo metu paskirtas pretendentų gauti žemę grupės(-ių) atstovas ir rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojas seniūnijoje.

29. Jeigu išvykus į vietą pretendentai pageidauja, kad jiems suprojektuoti žemės, miško sklypai būtų iš karto paženklinti vietoje, tuomet paženklinus sklypus gali būti surašomas žemės, miško sklypų paženklinimo - parodymo aktas, kurį pasirašo pretendentai. Jeigu iki projekto tvirtinimo paženklinimo - parodymo aktą pasirašę pretendentai nepareiškia raštu pretenzijų ir jų paženklintų sklypų ribos nesikeičia, laikoma, kad šie piliečiai su suprojektuotais žemės, miško sklypais sutinka ir projektas teikiamas apskrities viršininkui tvirtinti. Patvirtinus projektą, šiems piliečiams dokumentai dėl žemės, miško nuosavybės ar naudojimo įteisinimo ruošiami tokia pat tvarka, kaip ir kitiems pretendentams, nurodytiems 79- 83 punktuose.

30.Atskirais atvejais, suprojektavus vienos grupės pretendentams sklypus ir jiems sutikus (neužbaigus projektuoti laisvos žemės fondo kitų grupių pretendentams), suprojektuoti sklypai teikiami apskrities viršininkui tvirtinti. Po to suprojektuoti žemės, miško sklypai ženklinami vietovėje ir rengiami nuosavybės teisės atkūrimo dokumentai visiems šios grupės pretendentams nepriklausomai nuo viso projekto rengimui nustatyto termino. Šiems piliečiams suprojektuoti sklypai derinami ir dokumentai rengiami šioje metodikoje nustatyta tvarka.

31. Žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiavimu ir patogūs naudoti. Jų ribos projektuojamos sutapatinant su keliais, melioracijos kanalais, stabiliais situacijos kontūrais. Formuojant žemės sklypus žemės ūkio naudmenose, vadovaujamasi galima sąnaudų ekonomija, dirbant žemę ar važiuojant į ją iš žemės savininko sodybos ar ūkinių pastatų.

32. Vietinės reikšmės keliai projektuojami taip, kad jie jungtų valstybinius kelius su:

32.1. įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms priklausančiais nekilnojamojo turto objektais valstybės išperkamoje žemėje;

32.2. gamtos, istorijos ir kultūros paminklais, poilsiavietėmis, paplūdimiais, kitomis bendro naudojimo teritorijomis;

32.3. sodybomis arba esamais (projektuojamais) žemės sklypais, jeigu prie vieno bendrojo naudojimo kelio prieina ne mažiau kaip 5 sodybos ar žemės sklypai.

33. Jeigu formuojant racionalius žemės sklypus grąžinant natūra, suteikiant arba perduodant nuosavybėn neatlygintinai suprojektuotos žemėnaudos plotas tampa didesnis už turėtąjį nuosavybės teise, suprojektuoto žemės ploto dalis, ne daugiau kaip 10 procentų viršijanti turėtąjį žemės plotą, parduodama piliečiui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, nesilaikant nustatytos žemės sklypų įsigijimo eilės. Tačiau vienos šeimos įsigyjamas nuosavybėn žemės plotas, įskaitant susigrąžintą (galimą sugrąžinti), perduotą (galimą perduoti) nuosavybėn neatlygintinai ir pirktą iš valstybės žemę, turi būti ne didesnis kaip 150 ha. Nuomojamos iš valstybės žemės plotas neribojamas.

34. Projektuojamos žemėnaudos formuojamos atskirais sklypais, numatant jų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Žemės masyvus į atskirus sklypus gali suskaidyti valstybės ar savivaldybių keliai, vandens telkiniai, kitos įsiterpę žemėnaudos. Žemės ūkio paskirties žemėje įsiterpę miškai, sudarantys atskirus miško sklypus, gali būti suformuoti atskirais miško ūkio paskirties žemės sklypais tik suinteresuotojo piliečio pageidavimu. Kitos paskirties žemės sklypai formuojami ten, kur jie šiuo metu užstatyti ne žemės ūkio veiklai naudojamais pastatais ir įrenginiais, taip pat kai visą žemės sklypą sudaro miestelyje arba atskirai nuo žemės esanti namų valda (sodyba). Tvenkinys arba ežeras, išsidėstęs atskirai nuo žemės valdos, apskaitomas kaip kitos paskirties žemės sklypas (vandens telkinys). Kai pilietis turi teisę susigrąžinti ežerą ar tvenkinį natūra, tačiau mažesnį plotą negu yra pats ežeras ar tvenkinys, ir sutinka su apribojimo sąlygomis, tuomet grąžinama atitinkama ežero ar tvenkinio dalis pagal piliečiui priklausantį plotą. Likęs ežero plotas gali būti grąžinamas arba perduodamas nuosavybėn neatlygintinai kitiems piliečiams ir vėliau. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, ežerai ir tvenkiniai privatizuojami arba grąžinami keliems savininkams tik bendrosios nuosavybės teise.

35. Projektuojamus teritorinio tvarkymo elementus sudaro:

35.3. nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuose planuose suprojektuoti keliai, gatvės, aikštelės, individualios statybos žemės sklypų ribos ir kiti infrastruktūros objektai;

35.4. teritorijų planavimo dokumentuose numatomi statiniai ir įrenginiai, kurių išdėstymas turės įtakos žemės sklypų ribų formavimui.

36. Pretendentai gauti žemę supažindinami su jų žemėje projektuojamais žemės servitutais, kurie bus nustatomi apskrities viršininko sprendimu patvirtinus projektą. Reikalingais žemės servitutais laikoma:

36.1. žemės servitutas grąžinamam žemės sklype, kitų asmenų nuosavybės teise turimų ūkinės - komercinės paskirties pastatų aptarnavimui reikalinga naudotis teritorija;

36.2. žemės servitutas kitiems asmenims, reikalingas prieiti ir privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių arba jų naudojamų žemės sklypų, vandens telkinių, miškų, pastatų ir įrenginių;

36.3. žemės servitutas kitiems asmenims prieiti ir privažiuoti prie visuomenės poreikiams naudojamos teritorijos (poilsiaviečių, kapinių, gamtos ir kultūros paminklų ir kt.);

36.4. kiti žemės servitutai, kai tai numato įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai.

37. Projektuojami servitutiniai keliai turi būti 4-6 m pločio, o atskirais atvejais, atsižvelgus į eismo pobūdį ir suderinus su žemės savininkais, iki 8 m pločio.

38. Rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui patvirtinus šios metodikos 6 priede nurodytos formos žemės sklypų projektavimo darbų įvykdymo aktą, suprojektuotų žemėnaudų ribos ir jų numeriai projekto plane paryškinami tušu.

39. Aukcionus dėl žemės pardavimo piliečiams, turintiems vienodą pirmumo teisę pirkti žemę, organizuoja rajonų žemėtvarkos skyriai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinta “Žemės ar miško sklypų, kuriuos įsigyti nuosavybėn pageidauja keli vienodą pirmumo teisę turintys piliečiai, aukciono organizavimo tvarka”. Vadovaujantis aukciono rezultatais, žemės sklypai pažymimi projekto plane.

40. Kai piliečiai, su kuriais derinami suprojektuoti žemės sklypai, nesutinka su suprojektuotų žemės sklypų vieta ir ribomis, jie per 15 darbo dienų nuo projekto derinimo savo nesutikimą bei pretenzijas raštu pateikia rajonų žemėtvarkos skyriams. Rajonų žemėtvarkos skyriai ginčą nagrinėja kartu su žemėtvarkos projektą rengiančios įmonės atstovu ir priima išvadą. Asmenims nesutinkant su rajono žemėtvarkos skyriaus išvada, galutinį sprendimą priima apskrities viršininkas.

PROJEKTŲ RENGIMO YPATUMAI Į VIENKIEMIUS NEIŠSKIRSTYTŲ KAIMŲ TERITORIJOSE

41. Į vienkiemius neišskirstyto kaimo teritorijoje žemės sklypai projektuojami laikantis nustatytų projektavimo darbų bendrų reikalavimų, jeigu:

41.1. piliečiai, pageidaujantys susigrąžinti žemę, mišką natūra arba pasirinkę kitą nuosavybės teisės atkūrimo būdą, turi dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę į visą savininko turėtos žemės, miško plotą arba į jiems tenkančią žemės, miško dalį;

41.2. kai bendras turėtos žemės plotas atitinka nustatytą kaimo teritorijos plotą arba yra už jį mažesnis (ploto skirtumas laikomas laisvos žemės fondo žeme).

42. Piliečiams pageidaujant atlyginimo už kaimo vietovėje turėtą žemę pinigais ar vertybiniais popieriais, bylos dėl nuosavybės teisės atkūrimo, atlyginant už žemę vertybiniais popieriais ar pinigais, gali būti rengiamos pagal piliečių prašymų pateikimo datą arba nustačius kitą piliečiams priimtiną tvarką. Tačiau bendras piliečių turėtos žemės plotas, į kurį atkuriama nuosavybės teisė kompensuojant pinigais ar vertybiniais popieriais, neturi būti didesnis už kaimo teritorijoje nustatytą bendrą valstybės išperkamos žemės plotą.

43. Piliečiams pageidaujant susigrąžinti žemę natūra, grąžinamas žemės poreikis palyginamas su kaimo teritorijoje turimo laisvo fondo žemės plotu, įskaitant ir tų piliečių naudojamą asmeninio ūkio žemės plotą. Kai natūra grąžintino žemės ploto yra mažiau, dėl grąžinamų natūra žemės sklypų projektavimo sprendžiama šių piliečių susirinkime, įforminant protokolu (visiems pretendentams proporcingai sumažinti grąžinamos žemės plotą arba žemę grąžinti tik toje vietovėje gyvenantiems asmenims ir t.t.).

44. Piliečiai, pageidaujantys susigrąžinti žemę, mišką vieno kaimo teritorijoje, klausimus bei pasiūlymus dėl projektuojamų žemės sklypų išdėstymo ir dydžio (vertės) aptaria susirinkime. Siūlomi galimi žemės, miško grąžinimo variantai:

• visam kaimo teritorijos plotui nustatyti vidutinį 1 ha žemės, miško kainos normatyvą. Projektuojant žemės, miško sklypą to kaimo teritorijoje arba kitoje vietoje, turėtos žemės, miško vertę nustatyti dauginant turėtos žemės, miško plotą iš tam kaimui nustatyto žemės, miško kainos normatyvo. Piliečiui suprojektuoto žemės sklypo vertė turi atitikti apskaičiuotą turėtos žemės vertę;

• projektuojamus žemės sklypus grąžinti ne pagal žemės vertę, bet pagal turėtos žemės plotą.

Susirinkimo metu priimtą sprendimą būtina patvirtinti protokolu. Sprendimas priimamas paprasta balsų dauguma.

45. Kaimo teritorijoje suprojektuoti žemės sklypai derinami su pretendentais, pareiškusiais norą gauti žemę, mišką. Nesant pretendentų suderinimo pagal šios metodikos 28 ir 40 punktuose nurodytą tvarką arba jiems neatvykus, visi pretendentai įrašomi į šios metodikos 6 priede nustatytos formos lentelės 5.1 punktą. Ginčų nagrinėjimui reikalingą medžiagą (žemės sklypų išdėstymo projekto eskizą ir suderinimo žiniaraštį) projekto autorius pateikia rajono žemėtvarkos skyriui. Jei ginčas neišspręstas, žemės sklypai tais metais rengiamame žemės reformos žemėtvarkos projekte neišbraižomi ir bylos piliečiams dėl nuosavybės teisės atkūrimo į grąžinamą žemę nerengiamos.

PROJEKTO RENGIMO YPATUMAI ASMENINIAM ŪKIUI SKIRTOJE TERITORIJOJE

46. Žemės sklypus asmeninio ūkio žemės naudotojas įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nustatyta tvarka gali įsigyti nuosavybėn tik tuo atveju, kai šių žemės sklypų išdėstymas išspręstas žemės reformos žemėtvarkos projekte ir patvirtintas, išskyrus grąžinamus natūra žemės sklypus. Asmeninio ūkio žemės sklypų išdėstymo pakeitimo principai aptariami asmeninio ūkio žemės naudotojų ir kitų pretendentų gauti žemę šioje teritorijoje susirinkimuose.

47. Asmeninio ūkio žemės naudotojų ir kitų suinteresuotų gauti žemę šioje teritorijoje asmenų susirinkimus organizuoja rajonų žemėtvarkos skyrius kartu su projekto autoriumi.

48. Ameniniam ūkiui skirtoje teritorijoje pojektavimo darbai vykdomi pagal bendrus projekto reikalavimus, remiantis iš rajono žemėtvarkos skyriaus gautais dokumentais:

48.1. asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktais;

48.2. asmeninio ūkio žemės suvestiniais planais;

48.3. prašymais piliečių, pateikusių raštiškus sutikimus gauti žemės sklypą laisvos žemės fondo žemėje, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nurodytas nuostatas;

48.4. piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant galiojusius įstatymus, taip pat piliečių, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašais;

48.5. apskrities viršininko sprendimais dėl naudojamo asmeniniam ūkiui žemės ploto sumažinimo piliečiams, taip pat sąrašu piliečių, kuriems žemės sklypai gali būti paliekami nuomoti penkeriems metams.

49. Asmeninio ūkio naudotojų susirinkime turi būti aptariami asmeninio ūkio žemės sklypų projektavimo principai - kiek asmeninio ūkio žemės ploto palikti arti sodybų esančioje teritorijoje, kaip spręsti žemės sklypų projektavimą savo turėtoje žemėje asmeninio ūkio žemės naudotojams bei vienkiemių savininkams; kiek sklypų turi sudaryti asmeninio ūkio žemėnauda, kokio dydžio žemės sklypai turi būti arti sodybų miestuose, miesteliuose ir kompaktiškai užstatytuose kaimuose gyvenančioms socialiai remtinoms šeimoms, kaip pakeisti žemės sklypų išdėstymą, kad susidarytų stambesni grąžinamos natūra žemės sklypai ir kt.

50. Asmeninio ūkio žemės sklypai rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą išdėstomi M 1:5000 plane, vadovaujantis šios metodikos nustatytais reikalavimais, suprojektuojami vietinės reikšmės keliai ir kiti tarpūkinės reikšmės objektai, formuojamos žemės sklypų ribos, numatomi žemės servitutai.

51. Siekiant tikslesnio žemės sklypų projektavimo, projektuojant ir kartografuojant naudojami ortofotografiniai žemėlapiai.

52. Piliečiams nesutikus su suprojektuotais asmeninio ūkio žemės sklypais, jų pretenzijos nagrinėjamos šios metodikos 40 punkte nurodyta tvarka.

53. Į suteiktą asmeniniam ūkiui žemės plotą įskaitomos ir namų valdoje esančios žemės ūkio naudmenos. Į asmeninio ūkio žemę įtrauktas namų valdos žemės sklypas grąžinamas natūra, perduodamas nuosavybėn neatlygintinai arba parduodamas apskaičiuojant jo vertę kaip žemės ūkio paskirties žemei, tačiau suformuoti atskiri namų valdos žemės sklypai Nekilnojamojo turto registre registruojami kaip kitos paskirties žemės sklypai.

projekto rengimo ypatumai miškų urėdijų žemėse

54. Miškų urėdijų žemėse žemės reformos žemėtvarkos projektai gali būti rengiami tik patvirtintoje projektui rengti teritorijoje. Teritorija gali apimti visą kadastrinę vietovę arba atskirus miško masyvus ar jų dalis.

55. Miškų urėdijų žemėse, nustačius valstybinės reikšmės miškus ir kitus valstybės išperkamos žemės ir miško plotus, grąžinimui arba pardavimui projektuojami žemės ir miško sklypai pagal šios metodikos bendruosius reikalavimus ir įstatymų bei nutarimų nuostatas.

56. Miško sklypai projektuojami taip, kad prie jų būtų privažiavimas esamais keliais arba kvartalinėmis linijomis, ir nereikėtų tiesti naujų kelių. Grąžinamų natūra ir kitų miško sklypų ribos projektuojamos jas derinant prie natūralių kontūrų (upelių, griovių, kelių, kvartalinių linijų, proskynų, kitų objektų).

57. Grąžinamo sklypo plotas arba perduodamo neatlygintinai lygiaverčio miško sklypo vertė turi atitikti turėtos žemės (miško) plotą arba vertę. Formuojant racionalias žemės ir miško sklypų ribas, jų plotai ir vertė gali būti mažesni (už vertės skirtumą kompensuojant įstatymų nustatytais kompensavimo būdais) arba didesni (bet ne daugiau kaip 10 procentų), jeigu ploto skirtumą pilietis sutinka pirkti iš valstybės.

58. Kai grąžinamas natūra žemės ar miško sklypas gali sudaryti nepatogumų kitų žemės, miško sklypų formavimui, vienu metu turi būti šiame miško masyve kartu su grąžinamu sklypo ribų formavimu projektuojamas visų kitų žemės, miško sklypų išdėstymas arba nustatomos jų orientacinės ribos.

V. PROJEKTO EKOLOGINIS IR EKONOMINIS PAGRINDIMAS

59. Projektas privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus saugoti ir tausoti žemę bei kitus gamtos išteklius. Šiuo tikslu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtais nutarimais ir patvirtintais saugomų teritorijų planavimo dokumentais, projekto autorius suformuotiems žemės, miško sklypams numato specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei ūkinės veiklos apribojimus. Projekte numatomas vietinės reikšmės kelių tinklas ir kiti teritorinio tvarkymo elementai turi užtikrinti transporto išlaidų ekonomiją ir patogų žemės naudojimą.

VI. PROJEKTO SVARSTYMAS, DERINIMAS IR PATVIRTINIMAS

60. Parengtą žemės reformos žemėtvarkos projektą su institucijomis, nurodytomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintoje Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkoje, derina projektą rengusi įmonė arba projekto autorius. Institucijoms gali būti pateikiama papildoma projekto medžiaga:

• valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planas;

• specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymo planas.

61. Institucijos, su kuriomis derinamas žemės reformos žemėtvarkos projektas:

61.1. savivaldybės meras (valdyba) - jeigu projektuojamoje teritorijoje yra parengti detalieji planai, į kurių sprendimus būtina atsižvelgti projektuojant žemės sklypų ribas arba projektuojamoje teritorijoje numatomi nauji savivaldybių keliai;

61.2. miškų urėdija - jeigu projektuojamoje teritorijoje yra miškų urėdijoms priskirtos naudoti žemės ir joje projektuojami žemės, miško sklypai;

61.3. valstybinio (nacionalinio ir regioninio) parko direkcija - jeigu visa arba dalis projektuojamos teritorijos įeina į nacionalinio parko ar jo apsaugos zonos ribas;

61.4. Aplinkos apsaugos ministerijos regioninis departamentas;

61.5. Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas - jeigu projektuojamoje teitorijoje yra kultūros paminklų;

61.6. Geologijos tarnyba prie Statybos ir urbanistikos ministerijos - jeigu projektuojamoje teritorijoje yra išžvalgytų naudingųjų iškasenų nenaudojamų telkinių;

61.7. Aplinkos apsaugos ministerija - jeigu projektuojami grąžinami natūra žemės, miško sklypai yra pajūrio juostos teritorijoje;

61.8. Vidaus reikalų ministerija - jeigu projektuojami grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai bei pirkti iš valstybės žemės sklypai yra pasienio zonose.

62. Projekto derinimu laikomas projektą derinusios institucijos įrašas projekto brėžinyje arba raštiškas atsakymas (su pastabomis arba be jų). Kai institucija atsisako derinti projektą, projektą rengianti įmonė apie tai raštu informuoja rajono žemėtvarkos skyrių ir apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentą.

63. Suderinus projektą ir jį patikslinus pagal derinimo metu pateiktas pastabas (kai jos neprieštarauja įstatymams bei poįstatyminiams aktams), ne vėliau kaip per 10 dienų projektas pateikiamas viešam visuomenės svarstymui. Apie projekto svarstymo datą ir jo laiką rajono žemėtvarkos skyrius paskelbia spaudoje ne vėliau kaip likus savaitei iki projekto svarstymo. Projekto svarstymo laikotarpis - 2 savaitės, skirtos projekto eksponavimui seniūnijoje. Projekto autorius eksponavimui (esant reikalui) pateikia:

63.2. valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planą;

63.3. specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymo planą;

63.4. žemės reformos žemėtvarkos projekto planą;

63.5. žemės poreikio pagal pateiktus prašymus lentelę (4 priedas);

63.6. teritorijos, kuriai rengiamas žemės reformos žemėtvarkos projektas, žemės poreikio ir turimos žemės kiekio balanso lentelę su įrašais apie prašymų tenkinimą (5 priedas).

64. Projekto autorius nustatytomis dienomis dalyvauja eksponuojant projektą, paaiškina suinteresuotiems asmenims žemės įsigijimo nuosavybėn bei nuomai sąlygas ir tvarką, žemės sklypų projektavimo, žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo, derinimo, tvirtinimo bei paženklinimo tvarką, žemės sklypų teisinio registravimo tvarką, disponavimo žeme ir naudojimosi ja tvarką bei sąlygas.

Suinteresuotieji asmenys, susipažinę su projektu, gali per projekto svarstymui nustatytą laikotarpį reikšti savo pastabas ir pretenzijas raštu, pateikdami jas rajono žemėtvarkos skyriui.

65. Svarstymo rezultatų aptarimą organizuoja rajono žemėtvarkos skyrius. Į svarstymą raštiškai kviečiami (ne vėliau kaip 10 dienų iki susirinkimo pradžios):

• asmenys, kuriems pagal tais metais rengiamą žemės reformos žemėtvarkos projektą buvo suformuoti žemės sklypai ir kurie nesutiko su šiais sklypais;

• apskrities viršininko administracijos ir savivaldybės administracijos specialistai, atsakingi už projektavimo sąlygų arba leidimų statybai išdavimą teritorinio tvarkymo objektams;

• institucijų, atsisakiusių derinti projektą arba pateikusių esmines pastabas, atstovai;

Susirinkimo eiga protokoluojama. Susirinkime išnagrinėjamos gautos pastabos bei pretenzijos ir priimamos rekomendacijos dėl projekto įgyvendinimo.

66. Parengtas ir suderintas žemės reformos žemėtvarkos projektas pateikiamas apskrities viršininkui tvirtinti. Įsakymo projektą dėl projekto patvirtinimo parengia žemės reformos žemėtvarkos projektą rengianti įmonė arba projektą rengiantis specialistas, vizuoja rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas, apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktorius ir teisininkas. Įsakymo tekste turi būti:

66.1. nuostata, kad šiuo įsakymu patvirtinamas atitinkamos įmonės ar fizinio asmens parengtas 19……… metų žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suformuotos žemės sklypų ribos, nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei žemės servitutai;

66.2. pavedimai (atskirais atvejais nurodant darbų atlikimo terminus):

• atlikti projekto paženklinimą vietovėje;

• parengti dokumentus žemės nuosavybės ar naudojimui įteisinti;

• parengti sprendimą dėl žemės naudojimo teisės nutraukimo asmenims, naudojusiems šią žemę pagal valstybinės žemės nuomos sutartis, taip pat asmeniniam ūkiui ir kitą valdymo institucijų suteiktą žemę. Sprendime nurodoma terminai, nuo kada šią žemę pradeda naudoti naujasis žemės naudotojas, arba (kai žemė privatizuojama) žemės nuomos sutarties sudarymo su naujuoju žemės savininku sąlygos;

• parengti dokumentus dėl nuosavybės teisės atkūrimo atlyginant už valstybės išperkamą žemę.

VII. PROJEKTO PAŽENKLINIMAS VIETOVĖJE

67. Prieš paženklindamas žemėnaudas vietovėje pagal patvirtintą projektą, jo autorius parengia ir pateikia rajono žemėtvarkos skyriui sąrašą piliečių, kuriems šiuo projektu suformuoti žemės sklypai ir kuriuos reikia pakviesti dalyvauti ženklinant žemės sklypus nurodytu laiku.

68. Rajono žemėtvarkos skyrius kviečia piliečius asmeniškai arba registruotu laišku ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki ženklinimo dienos.

69. Žemės sklypai ženklinami šiais riboženkliais:

69.1. laikinais riboženkliais - mediniais 1,10 - 1,20 m ilgio ir 12 - 20 cm skersmens stulpeliais, kurių viršus nusmailintas, o stulpelio apatinėje dalyje tvirtinamas skersinukas, arba metaliniais ne trumpesniais kaip 1 m ilgio vamzdžiais ar strypais;

69.2. kitais pastoviais riboženkliais - gelžbetoniniais stulpeliais, ne trumpesniais kaip 1 m ilgio ir turinčiais stulpelio viršutinėje dalyje žymą tiksliam riboženklio koordinavimui.

Riboženkliai įkasami į 60 - 70 cm gylį, supilant 30 cm aukščio ir 2 m diametro (prie pagrindo) žemės kauburį. Prie kauburio sukasamas griovelis.

Miško sklypas matuojamas prakertant 0,5 m pločio ribinę liniją (spindį).

70. Tinkamą riboženklių įtvirtinimą ir ribinių linijų (spindžių) prakirtimą užtikrina žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas. Už riboženklių išsaugojimą atsako žemės savininkas arba nuomininkas.

71. Paženklintų žemės sklypų matavimas atliekamas tokiais būdais:

71.1. matavimo juosta ar rulete išmatuojamos linijos tarp riboženklių (matuojama 2 kartus);

71.2. riboženkliai kartografuojami planuose (ortofotografiniuose žemėlapiuose) atliekant primatavimus nuo gerai atpažįstamų situacijos elementų arba, esant galimybei, dešifruojant riboženklį aiškiai plane atpažįstamose vietose;

71.3. kai riboženklių dislokavimo tikslumo negalima pasiekti 71.2 punkte nurodytu būdu, naudojami kiti geodeziniai instrumentai: teodolitai, menzulos, goniometrai.

Visi vietovėje atliekami matavimai pažymimi abrise.

72. Projekto paženklinimo vietovėje aktą, parengtą pagal 9 priedą, pasirašo: asmenys, kuriems matuojami žemės sklypai (arba jų įgalioti pagal seniūnų patvirtintus raštiškus įgaliojimus pretendentų gauti žemę grupių atstovai); kiti kviestiniai asmenys; paženklinimą atlikę specialistai.

73. Kai paženklinant žemės sklypus dalyvavę kviestiniai asmenys pareiškia pretenzijas arba nesutinka su žemės sklypų ribomis, darbai dėl ginčijamų žemės sklypų ženklinimo nutraukiami, o projekto autorius teikia raštišką paaiškinimą apskrities viršininko administracijai. Toliau šių žemės sklypų ženklinimo darbai tęsiami tik dalyvaujant suinteresuotiems asmenims ir apskrities viršininko administracijos atstovui. Jeigu kviestiniai asmenys neatvyko nustatytu laiku, jų vėliau pareikštos pretenzijos dėl žemės sklypų ribų paženklinimo nepriimamos.

74. Žemės sklypų plotai gali būti apskaičiuojami grafiškai, pagal ortofotografiniame žemėlapyje pažymėtas jų ribas, taip pat planimetru, palete arba kitais būdais. Be to, sklypo plotą galima apskaičiuoti suskaidžius jį į taisyklingas geometrines figūras ir susumavus jų apskaičiuotus plotus.

75. Projekto autorius atsakingas už tai, kad jo apskaičiuotas žemės sklypo plotas užtikrintų leistiną ploto apskaičiavimo paklaidą.

Leistina žemės sklypo ploto apskaičiavimo paklaida nustatoma vietovėje paženklinto ir apskaičiuoto sklypo plotą palyginus su juridiškai įteisinamu plotu.

76. Jeigu paženklinto žemės sklypo apskaičiuoto ploto nesąryšis yra didesnis už leistiną ploto paklaidą ir nėra galimybės patikslinti suprojektuoto sklypo ribų, tuomet šis plotas gali būti parduodamas įforminant papildomu apskrities viršininko įsakymu arba atlyginama kitais nuosavybės atkūrimo būdais.

77. Maksimalios žemės sklypams leistinos ploto paklaidos, atsižvelgiant į plano mastelį ir naudojamą kartografinę medžiagą, pateikiamos lentelėje. Pagal šią lentelę apskaičiuojama ir leistina žemės sklypo ploto paklaida, kuri nustatoma atlikus matavimus geodeziniais prietaisais.