 |
|
 |
| |
Įmonių teikiamos paslaugos
|
|
 |
|
 |
Parašykite mums ko Jūs ieškote ir mes pasistengsime surasti Jus dominantį sklypą. Rašyti adresu reklama@zemessklypai.lt.
|
|
| |
 |
 |
|
|
|
| |
| |
 |
|
Naujienos
|
|
|
 |
 |
 |
 |
| Tikslinama palūkanų kompensavimo tvarka įsigyjant privačią žemės ūkio paskirties žemę | | | | 2009-07-15 | | 2009-07-15/ LR Vyriausybė
Vyriausybės posėdyje pritarta nutarimo dėl paskolos privačiai žemės ūkio paskirties žemei įsigyti palūkanų kompensavimo taisyklių patvirtinimo pakeitimui. Nutarimas pakeistas atsižvelgiant į Europos Komisijos (EK) komunikato nuostatas, kad skaičiuojant valstybės pagalbos dydį visam palūkanų kompensavimo laikotarpiui (paskola imama apie 10 metų) bus taikoma orientacinė palūkanų norma, kurią kredito įstaiga nustatys kiekvienai paskolai atskirai.Šis nutarimas galios iki šių metų pabaigos, nes pagal EK teisės aktų nuostatas, 2009 m. gruodžio 31 d. baigiasi paramos teikimo įsigyjantiems žemės ūkio paskirties žemę pereinamasis laikotarpis. Taigi dabartinė paramos tvarka žemei įsigyti nuo kitų metų nebegalės būti taikoma.
Palūkanų dalis kompensuojama tik tuomet, kai pirkėjas, kreipęsis valstybės pagalbos palūkanoms kompensuoti į savivaldybę ar Žemės ūkio paskolų garantijų fondą, jei paskola imama su garantija, gauna šių institucijų patvirtinimą paramai skirti.
Valstybė kompensuoja palūkanų dalį už ne ilgesnį kaip 10 metų paskolos, paimtos žemei įsigyti, laikotarpį. Didžiausia valstybės pagalbos suma neturi viršyti 40 proc. perkamos žemės rinkos kainos. Maksimali metinė palūkanų norma, kurios dalis įsigyjantiems privačią žemės ūkio paskirties žemę, kompensuojama, nesikeičia ir išlieka 6 proc., kaip ir iki šiol.
Pirkėjams, pakeitusiems pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, palūkanos nebekompensuojamos. Pirkėjai, pakeitę tikslinę žemės naudojimo paskirtį nepraėjus 5 metams nuo sklypo įsigijimo, privalės grąžinti visą jiems išmokėtą palūkanų kompensaciją.
Pirkėjai, paėmę paskolas žemei įsigyti jau po šio Vyriausybės nutarimo įgaliojimo dienos, turės savivaldybei arba, jei paskola suteikta su garantija, ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondui, pateikti kredito įstaigos (banko ar unijos) pažymą apie orientacinę palūkanų normą. Kredito įstaigos pažymą apie sumokėtas palūkanas pirkėjai savivaldybei turės pateikti po to, kai įsigys visus pagal paskolos sutartį numatytus sklypus. Vėliau kredito įstaigos pažymą apie sumokėtas palūkanas pirkėjai turės teikti kartą per ketvirtį, ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 10 dienos.
Pirkėjai savivaldybei arba Žemės ūkio paskolų garantijų fondui privalės pateikti įsigyto privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimopardavimo sutarties kopiją. | | |
| | | | Piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo problemas prokurorai sprendžia kartu su specialistais | | | | 2009-06-23 | | 2009-06-23 nuo 13:00 iki 15:00 Panevėžio apygardos prokuratūroje (Respublikos 54)
Panevėžio apygardos prokuratūroje - gyventojų priėmimas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimais. Gyventojus konsultuos Panevėžio apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausiasis prokuroras Remigijus Senkus ir svečiai iš sostinės Žemės ūkio ministerijos Nacionalinės žemės tarnybos Žemės reformos skyriaus vyriausieji specialistai Birutė Kliorikaitytė ir Jaroslavas Žibortas, Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento specialistai.
Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai, gindami viešąjį interesą vieną prioritetinių veiklos sričių, toliau tęsia piliečių priėmimą sprendžiant jų problemas kartu su atskirų sričių specialistais. Pirmasis toks gyventojų priėmimas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimais įvyko pernai rudenį.
Panevėžio apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausiasis prokuroras Remigijus Senkus teigia, kad prokuratūros veiklos prioritetinių sričių planuose numatytas viešojo intereso gynimo stiprinimas skatina prokurorus panaudoti įstatymo suteiktas galimybes padėti gyventojams, ypač socialiai neapgintiems asmenims, rūpinantis jų teisėmis ir teisėtais interesais. Prokuratūros veiklos priemonių plane yra numatyta ir toliau organizuoti teminius piliečių priėmimus, kaip antai nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, šeimos teisinių santykių ir kitais klausimais, spręsti jų problemas ir konsultuotis su įvairių sričių specialistais.
Apie Panevėžio apygardos prokuratūroje rengiamus gyventojų priėmimus paskelbiama miesto ir krašto dienraščiuose.
prokuroras Remigijus Senkus
tel. (8450) 441165, arba mob. 8614 92767. | | |
| | | | Aplinkos apsaugos komitetas prašo aplinkos ministro išsiaiškinti, ar Palangoje žemės sklypai teisėtai buvo priskirti valstybiniams miškams | | | | 2009-06-17 | | 2009-06-17/ LR Seimas
Aplinkos apsaugos komitetas išvažiuojamajame posėdyje Dėl pajūrio regiono problemų Palangos miesto senbuvių bendruomenės kvietimu apžiūrėjo žemės sklypus ir išklausė bendruomenės protestą dėl neatkuriamos nuosavybės į teisėtai paveldėtą žemę, todėl, kad žemės sklypai 2004 m. buvo priskirti valstybiniams miškams. Palangos m. senbuvių bendruomenė prašo paaiškinti, kodėl Plaušės 107 kvartale 33, 34, 35, 37 segmentai buvo įtraukti į valstybinių miškų žemėlapį ir nebuvo atkuriamos nuosavybės teisės. Užsitęsus žemės reformai tuose sklypuose savaime išaugo karklai, krūmai ir medžiai. Ne kartą protestais, skundais ir pretenzijomis bendruomenė kreipėsi į įvairias institucijas atkreipdami dėmesį, kad tie sklypai niekada nebuvo miško žemė. 2003-05-08 Palangos miesto savivaldybės sprendimu Nr.25 ši Plaušės žemė patvirtinta kaip laisva. Buvo atlikti kadastriniai matavimai, suplanuoti sklypai, nustatytos jų ribos. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu dėl žemės sklypų 2004-11-15 Nr. A1-4.1.-761 tuos sklypus patvirtino. Kodėl teisėtai savininkams priklausanti žemė, 2004 m. atlikus miškų inventorizaciją, tapo valstybiniu mišku, lieka neaišku. Pažymėtina, kad kitoje nuo šių sklypų Ajerų gatvės pusėje su tokiais pat želdiniais apaugusioje žemėje nuosavybė buvo atkurta.
Komitetas nutarė kreiptis į aplinkos ministrą ir prašyti išsiaiškinti, ar teisėtai šie žemės sklypai buvo priskirti valstybiniams miškams, nes šioje teritorijoje niekad nebuvo miško.
Dėl tokių neatsakingų pareigūnų veiksmų kyla konfliktai tarp valstybės ir piliečių. Kas galėtų paneigti, kad tokiu būdu teritorija nėra rezervuojama geresniems laikams, kai galima bus išdalinti žemę saviems. | | |
| | | | G. Kadziauskas: Klampūs detalieji planai ir korupcija | | | | 2008-03-04 | | Transparency International Lietuvos skyriaus atliktas Lietuvos statybų sektoriaus skaidrumo tyrimas papildė žinias apie korupciją teritorijų planavimo sistemoje. Teorinės įžvalgos, kad išimtinės monopolinės galios suteiktos savivaldos tarnautojams rengiant teritorijų planavimo dokumentus, didelė tokių sprendimų reikšmė tų sklypų savininkams, sukuria prielaidas korumpuotiems sprendimams planuojant teritorijas, buvo papildytos duomenimis, kuriuos pateikė patys savininkai.
Ekonomikos teorija į korupcijos priešnuodžius skatina žvelgti pro pasiūlos ir paklausos prizmę. Korupcija vešės tuomet, jeigu paklausa valdžios teikiamai paslaugai (teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimui ar leidimams išduoti) bus didelė, pasiūla menka. Taip ir yra naudoti žemę galima tik turint planą, o šią paslaugą teikia tik viena institucija. O kur dar teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų painiava, neaiški teritorijų planavimo dokumentų hierarchija ir kontroliuojančių institucijų atsakomybė.
Please install Flash plugin
2007 metų Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijose konstatuota, jog net ir įgyvendinus restituciją žemės naudojimas yra apsunkintas ilgai trunkančiomis ir neprognozuojamomis teritorijų planavimo procedūromis. Tą patvirtina ir apklausti verslininkai, projektuotojai: net 88 proc. jų nurodė, jog lėtas sprendimų priėmimas dėl teritorijų planavimo ir statybų leidimo išdavimo trukdo ir labai trukdo statybų sektoriaus plėtrai. Taip pat per 80 proc. statybų verslo atstovų teigia, jog pažintys ir ryšiai su teritorijų planavimo dokumentus rengiančiais, statybų leidimus išduodančiais tai derinančiais ir kontroliuojančiais pareigūnais padeda spręsti statybos įmonių problemas.
Iki šių metų pradžios turėjo būti patvirtinti savivaldybių teritorijų bendrieji planai, tačiau tik pusė jų yra bent jau įpusėjusios juos rengti. Tačiau net ir patvirtinus bendrąjį planą kasdienis detaliųjų planų rengimas išlieka ilgas, neprognozuojamas ir brangus. Detaliojo teritorijų planavimo procedūra šiandien neatitinka savininkų ir naudotojų lūkesčių: jis per ilgai užtrunka (Vilniuje rekordiniai planai rengiami net virš 22 mėnesių), sunku prognozuoti rezultatus, nes jie priklauso ir nuo tarnautojų, ir nuo savivaldybių politikų požiūrio, o detalusis planavimas tampa brangus ir rizikingas.
Detalusis planas detalizuoja bendrajame plane numatytas veiklas, kokias galima vykdyti nurodytoje teritorijoje, atsižvelgiant į kitus galiojančius normatyvinius dokumentus ir kontroliuojančių institucijų interpretacijas. Detalusis planas faktiškai suteikia teisę naudoti sklypą, todėl ši procedūra esminė visiems savininkams.
Detaliojo plano rengimo procedūra prikimšta formalių žingsnių, kurie leidžia įsigalėti tampriai planų rengėjų priklausomybei nuo valdininko sprendimo. Reikalingi atskiri sprendimai detaliojo plano rengimui pradėti: savininkas paprašo leisti jam rengti planą ir tam tikslui sudaryti sutartį su savivaldybe. Savivaldybė parengia sutartį, o vėliau pasirašo. Savininkas dar turi pateikti savivaldybei suderinti savo sutartį su plano rengėju projektuotoju ir tikėtis, kad per numatytus terminus, ji bus palaiminta. Prašymo pateikimas taip pat nėra paprastas dalykas, kai nėra numatyta baigtinio dokumentų sąrašo, kokių jų galima pareikalauti. Prie vieno langelio sėdintis savivaldybės tarnautojas gali nukelti tą datą, kada prašymas bus laikomas priimtu, ir pradės tekėti sprendimui priimti numatytas terminas.
Korupcijos tyrimas patvirtina tai, kad dažnai kyšis reikalingas ne neteisėtiems veiksmams paskatinti, o teisėtus ir privalomus veiksmus pagreitinti patepti, kad geriau slystų. Neteisėto atlygio davimas procedūrų pagreitinimui atsidūrė sąrašo viršūnėje, kai verslo atstovai buvo paklausti, ar girdėjo, jog jūsų srities įmonės būtų davusios neteisėtą atlygį trečdalis jų tai patvirtino. Taigi kyšiai duodami galimų problemų ir delsimo prevencijai. Tai dar vienas faktas patvirtinantis, jog nei vidinė administracinė kontrolė, nei galimybė skųsti terminų nesilaikymą administracine tvarka neužtikrina, jog būtų laikomasi įstatymų numatytos tvarkos.
Kodėl visgi tenka duoti?
Visiška priklausomybė. Šiandienė detaliojo planavimo praktika rodo, kad savininkas, planavimo organizatorius, yra visiškai priklausomas nuo savivaldybės tarnautojų, valstybės priežiūros institucijų ar kitų planavimo sąlygas išduodančių institucijų. Įstatymas valdininkams, o ne savininkams, suteikia monopolines galias atverti teritorijoje glūdintį panaudojimo potencialą. Korupcija neatsirastų, jeigu valdininkai priimtų sprendimus dėl neaktualių dalykų, tačiau kuo sprendimas piliečiui ar verslui yra svarbesnis, tuo didesnė valdiško sprendimo kaina tiesiogine ir perkeltine prasme. Teritorijų planavimo dokumentas yra vienintelis raktas suteikiantis teisę naudoti privatų žemės sklypą, tam, kam jis atrodo sutvertas kasti durpes ar žvyrą, kai jo ten yra; statyti namelius poilsiui ar gyvenimui patogiose pamiškėse ar paežerėse, statyti didelius ar mažus namus priemiesčiuose.
Todėl net ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos, kurios numato saugiklius pareigūnų atsakomybei, pvz., leidimas pradėti detaliojo plano rengimą negavus iš vyriausiojo architekto planavimo sąlygų ar jų dalies, neatlieka savo drausminančios funkcijos. Detaliojo plano rengėjas gali būti sustabdytas ir nubaustas bet kurioje kitoje stadijoje. Į teismą plėtros įmonės tikriausiai kreipiasi tik tada, kai nusprendžia daugiau toje savivaldybėje nebedirbti viena ranka bylinėjantis su savivaldybe naivu tikėtis, kad projektas kitoje rankoje praeis planavimo ir leidimų kliūčių ruožą.
Šimtaprocentinis efektyvumas. Ir verslininkai ir gyventojai, pasak Transparency International Lietuvos skyriaus tyrimo, paprastai būna patenkinti duoto kyšio efektyvumu. Verslininkų apklausa atskleidė, jog net šimtu procentu suveikė duotas neoficialus atlygis pinigais, dovanomis ar paslaugomis bendrojo plano keitimo derinimui, leidimo planuoti išdavimui, detaliojo plano derinimui. Gyventojų kyšiai nebuvo tokie efektyvūs, tačiau nauda davėjui akivaizdi net 90-96 proc. patikimumu jie suveikė gaunant leidimą planuoti, keičiant žemės paskirtį ar bendrojo plano keitimo derinimui.
Toks didelis neoficialių atsidėkojimų efektyvumas sufleruoja keletą apibendrinimų. Korupcijos dažnis ir efektyvumas rodo, kad korupcinė sistema jaučiasi pakankamai saugiai. Patepimų kultūra nešokiruoja nei kolegų, nei interesantų. Dauguma sprendimų priimti po patepimo neiškrenta iš bendro konteksto t.y., nėra neteisėti (tiesiog išduotos detaliojo planavimo sąlygos arba po vilkinimo tokio paties turinio sprendimas būtų priimtas ir be kyšio) arba objektyviai mažai skiriasi nuo teisėto sprendimo. Antra, didelis neteisėtai paskatintų sprendimų efektyvumas nurodo ir į tendenciją, jog priimti šiuos sprendimus nebuvo daug objektyvių kliūčių, pavyzdžiui, patraukti bendrojo plano gyvenamosios statybos teritorijos liniją kiek į kairę netrukdo objektyvios kliūtys.
Ką galima pakeisti?
Net nekeičiant detaliųjų planų rengimo ir derinimo turinio t.y., detaliųjų planų atitikimo konkretiems bendrųjų ar specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų reikalavimams, detaliojo planavimo procedūrą galima supaprastinti ir pagreitinti. Tikslinga atsisakyti formalios planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo procedūros, išskyrus numatytus atvejus, kai planavimo organizatoriumi gali būti tik savivaldybė. Savininkui arba valdytojui teisę rengti detalųjį planą turi suteikti įstatymas arba jos turi pereiti automatiškai savininkui pareiškus pageidavimą. Panaikinti reikalavimą savininko ir detaliojo plano rengėjo sutartį ir savininko pateikiamą užduotį derinti su savivaldybės vyriausiuoju architektu. Šis derinimas perteklinis, nes savininkas yra suinteresuotas, kad sutarties turinys ir užduotis atitiktų planavimo sąlygų reikalavimus. Patikrinimą užtikrina vėliau vykdoma derinimo procedūra. Taip pat neprognozuojamumą sumažintų, jeigu suderintam detaliajam planui nebereikėtų savivaldybės tarybos patvirtinimo.
Detaliojo planavimo procedūra - tik vienas iš korupcijai jautrios teritorijų planavimo sistemos raizgalynės mazgų. Tai, jog galimos naudoti žemės trūkumas yra vienas iš trukdžių užsienio investicijoms, kalbama vis garsiau. Tačiau gausėjančios žinios, jog nuo neskaidrumo kenčia ir Lietuvos gyventojai ir smulkieji verslai, turėtų pripildyti valdžios kantrybės taurę, kad ji imtųsi reformuoti teritorijų planavimą tuo pačiu išoperuodama stambų korupcijos auglį.
Giedrius Kadziauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertaseilutė
www.balsas.lt
| | |
| | |
|
 |
 |
 |
| |
|
|
| |
|
|
 |
|
 |
| |
|
