SAUGOMØ TERITORIJØ ÁSTATYMAS
altinio nuoroda: nepateikta
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SAUGOMØ TERITORIJØ
ÁSTATYMAS
Valstybës þinios 1993, Nr. 63-1188
Ásigaliojo nuo 2001 12 28
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Ástatymo paskirtis
Šis Ástatymas nustato visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomø teritorijø sistemà, saugomø teritorijø steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolës teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja veiklà jose.
2 straipsnis. Pagrindinës Ástatymo sàvokos
1. Atkuriamieji sklypai – saugomos teritorijos, skirtos veiklos nuskurdintoms gamtos ištekliø rûšims arba jø kompleksams apsaugoti, atkurti, pagausinti bei ribotai naudoti gamtos išteklius.
2. Atkuriamosios apsaugos prioriteto (atkurianèios ir palaikanèios) teritorijos – teritorijos, kuriose saugomi, atkuriami, palaikomi, gausinami bei ribotai naudojami veiklai ir visuomenei svarbûs gamtos ištekliai.
3. Bendrija – apibrëþtoje erdvëje ir apibrëþtu laiku egzistuojanti gyvøjø organizmø ávairiø rûšiø visuma.
4. Biologinë ávairovë – gyvøjø organizmø rûšiø, jø bendrijø, buveiniø, ekosistemø ir genetinë ávairovë.
5. Biosferos stebësenos (monitoringo) teritorijos – saugomos teritorijos (biosferos rezervatai ir biosferos poligonai), ásteigtos globalinei bei regioninei biosferos stebësenai (monitoringui) ir gamtosaugos eksperimentams vykdyti, taip pat jose esantiems gamtos kompleksams išsaugoti.
6. Buveinës apsaugos bûklë – tokia bûklë, kai bendras poveikis buveinei ir jos tipiškoms rûšims gali turëti ilgalaikæ átakà buveinës natûraliam paplitimui, struktûrai ir funkcijoms bei jos tipiškø rûšiø ilgalaikiam išlikimui.
7. Buveiniø apsaugai svarbios teritorijos – saugomos teritorijos, skirtos apsaugoti ar atkurti Europos Bendrijos svarbos natûraliø buveiniø tipus, saugomø gyvûnø ir augalø rûšiø buveines dël jø svarbos gyvûnø ir augalø rûšiø išsaugojimui.
8. Draustiniai – saugomos teritorijos, ásteigtos išsaugoti moksliniu bei paþintiniu poþiûriu vertingas gamtos ir (ar) kultûros vietoves, jose esanèius gamtos ir kultûros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdþio ir biologinæ ávairovæ bei genetiná fondà. Šiose teritorijose esanèiø vertybiø išsaugojimas uþtikrinamas nenutraukiant jose ûkinës veiklos.
9. Ekologinës apsaugos prioriteto (apsauganèios) teritorijos – teritorijos, kuriose palaikoma ekologinë kraštovaizdþio pusiausvyra, siekiama išvengti neigiamo poveikio saugomiems gamtos ir kultûros paveldo teritoriniams kompleksams bei objektams (vertybëms) arba neigiamo antropogeniniø objektø ir veiklos poveikio aplinkai.
10. Ekologinës apsaugos zonos – teritorijos, kuriose nustatomi veiklos apribojimai norint apsaugoti gretimas teritorijas ar objektus, taip pat aplinkà nuo galimo neigiamo veiklos poveikio.
11. Ekologinis tinklas – gamtinio karkaso dalis, jungianti didþiausià bioekologinæ svarbà turinèias buveines, jø aplinkà bei gyvûnø ir augalø migracijos koridorius.
12. Ekologiškai svarbios teritorijos – kraštovaizdþio, biologinës ávairovës ir vandenø apsaugai svarbios teritorijos.
13. Ekosistema – funkcinë gyvøjø organizmø ir jø gyvenamosios aplinkos sistema, kurios komponentus sieja tarpusavio ryšiai, medþiagø apykaitos bei energijos pasikeitimo procesai.
14. Europos Bendrijos svarbos teritorija – teritorija, skirta natûraliø buveiniø tipø ir rûšiø apsaugai bei Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ vientisumui uþtikrinti.
15. Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“ – Europos Bendrijos svarbos saugomø teritorijø bendras tinklas, susidedantis iš buveiniø ir paukšèiø apsaugai svarbiø teritorijø, skirtas išsaugoti, palaikyti ir prireikus atkurti natûralius buveiniø tipus ir gyvûnø bei augalø rûšis Europos Bendrijos teritorijoje.
16. Gamtinis karkasas – vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijø tinklas, uþtikrinantis ekologinæ kraštovaizdþio pusiausvyrà, gamtinius ryšius tarp saugomø teritorijø, kitø aplinkosaugai svarbiø teritorijø ar buveiniø, taip pat augalø ir gyvûnø migracijà tarp jø.
17. Gamtinis kraštovaizdis – natûralø pobûdá išlaikæs kraštovaizdis.
18. Genetiniai sklypai – saugomos teritorijos, skirtos sëkliniams medynams ir kitø rûšiø natûraliems genetiniams ištekliams išlaikyti.
19. Kompleksinës saugomos teritorijos – gamtiniu ir (ar) kultûriniu vientisumu pasiþyminèios teritorijos, kuriose pagal bendrà apsaugos, tvarkymo ir naudojimo programà sujungiamos ávairiø apsaugos krypèiø prioriteto, taip pat rekreacinës ir ûkinës zonos.
20. Konservacinës apsaugos prioriteto (išsauganèios) teritorijos – teritorijos, kuriose saugomi unikalûs arba tipiški gamtinio ir (ar) kultûrinio kraštovaizdþio kompleksai bei objektai ir biologinë ávairovë.
21. Kraštovaizdis – þemës paviršiaus gamtiniø (paviršiniø uolienø, paþemio oro, paviršiniø ir gruntiniø vandenø, dirvoþemio, gyvøjø organizmø) ir (ar) antropogeniniø komponentø (archeologiniø liekanø, statiniø, inþineriniø árenginiø, þemës naudmenø bei informacinio lauko), susijusiø medþiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys.
22. Kultûrinis kraštovaizdis – þmogaus veiklos sukurtas ir jo sambûvá su aplinka atspindintis kraštovaizdis.
23. Natûrali buveinë – sausumos arba vandens plotai su jiems bûdingais geografiniais, abiotiniais ir biotiniais visiškai natûraliais ar pusiau natûraliais poþymiais.
24. Paukšèiø apsaugai svarbios teritorijos – saugomos teritorijos, skirtos laukiniø paukšèiø rûšiø natûralioms populiacijoms jø paplitimo arealuose išsaugoti, taip pat migruojanèiø paukšèiø perëjimo, šërimosi, mitybos, poilsio ir migracijos susitelkimo vietoms išsaugoti, atsiþvelgiant á poreiká konkreèiame jûros ar sausumos areale.
25. Paveldo objektai – atskiri arba tankias grupes sudarantys gamtos ir kultûros paveldo objektai – kraštovaizdþio elementai, kuriems dël jø vertës teisës aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo reþimas.
26. Paveldo objektø apsaugos reglamentai – dokumentai, nustatantys šiø objektø tvarkymo ir naudojimo sàlygas.
27. Paþintinis turizmas – turizmo kryptis, orientuojanti á tikslingà krašto gamtos ir kultûros paveldo teritoriniø kompleksø ir objektø (vertybiø), kraštovaizdþio bei istorijos paþinimà, taip pat skirtà mokslui ir mokymui.
28. Rekreacija – þmogaus fiziniø ir dvasiniø jëgø atgavimo procesas, þmogaus laisvalaikio veikla, kurios tikslas – poilsiauti, keliauti bei gydytis sanatorijose, kurortuose.
29. Rezervatai – saugomos teritorijos, ásteigtos išsaugoti bei tirti moksliniu poþiûriu ypaè vertingus gamtinius ar kultûrinius teritorinius kompleksus, uþtikrinti natûralià gamtiniø procesø eigà arba kultûros vertybiø autentiškumo palaikymà, propaguoti gamtos ir kultûros paveldo teritoriniø kompleksø apsaugà. Šiose teritorijose nustatoma konservacinë pagrindinë tikslinë þemës naudojimo paskirtis nutraukiant jose ûkinæ veiklà.
30. Rezervatinë apyrubë – nedidelio ploto gamtinis arba kultûrinis rezervatas, kurio apsaugai ir prieþiûrai nëra steigiama direkcija.
31. Rûšies apsaugos bûklë – tokia bûklë, kai rûšá veikiantys veiksniai gali turëti ilgalaiká poveiká jos paplitimui ir gausumui.
32. Saugomos teritorijos – sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripaþintà mokslinæ, ekologinæ, kultûrinæ ir kitokià vertæ ir kuriems teisës aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo reþimas (tvarka).
33. Saugomø teritorijø apsauga – procesas, susidedantis iš saugomø teritorijø planavimo bei projektavimo, konkreèiø apsaugos ir tvarkymo priemoniø ágyvendinimo, kontrolës, taip pat aplinkosauginio švietimo.
34. Saugomø teritorijø individualûs apsaugos reglamentai – Vyriausybës ágaliotø institucijø patvirtinti teisës aktai, nustatantys specialius saugomø teritorijø apsaugos, projektavimo ir statybø šiose teritorijose reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus. Laikinieji reglamentai – Vyriausybës ágaliotø institucijø patvirtinti teisës aktai, nustatantys specialius saugomø teritorijø apsaugos, projektavimo ir statybø šiose teritorijose reikalavimus bei tvarkymo ypatumus ir galiojantys ne ilgiau kaip 1 metus.
35. Saugomø teritorijø tipiniai apsaugos reglamentai – Vyriausybës patvirtinti kraštovaizdþio tvarkymo zonø, nustatomø rengiant saugomø teritorijø tvarkymo planus (planavimo schemas), kraštovaizdþio apsaugos naudojimo ir tvarkymo reikalavimai.
36. Saugomø teritorijø kontrolë – saugomø teritorijø apsaugos proceso dalis – kraštovaizdþio ekologinës pusiausvyros, gamtos ir kultûros paveldo teritoriniø kompleksø ir objektø (vertybiø) apsaugos ir saugomø teritorijø lankymo reikalavimø, nustatytø ástatymais, kitais teisës aktais bei saugomø teritorijø planavimo dokumentø sprendiniais, laikymosi prieþiûra.
37. Saugomø teritorijø nuostatai – teisës aktai, nustatantys saugomø teritorijø ar jø tipø bendrus apsaugos ir tvarkymo ypatumus, valdymo bei veiklos organizavimo principus.
38. Saugomø teritorijø planavimo dokumentai – specialieji teritorijø planavimo dokumentai, nustatantys saugomø teritorijø sistemà arba jos dalis, saugomø teritorijø ribas, funkcines ir (ar) kraštovaizdþio tvarkymo zonas, patikslinantys apribojimus bei nustatantys priemones gamtos ir (ar) kultûros paveldo teritoriniams kompleksams ir objektams (vertybëms) išsaugoti, atkurti ir racionaliai naudoti, rekreacijai, ypaè paþintiniam turizmui, organizuoti, taip pat strateginio planavimo dokumentai, nustatantys veiksmus bei tvarkymo priemones, jø ágyvendinimo eiliškumà, lëšø poreiká ir atsakingas institucijas.
39. Saugomø teritorijø tvarkymas – veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti, racionaliai naudoti ir atkurti paþeistus gamtos ir kultûros paveldo teritorinius kompleksus bei objektus (vertybes), pritaikyti saugomas teritorijas paþintiniam turizmui.
40. Tinkama buveinës apsaugos bûklë – tokia bûklë, kai natûralus buveinës paplitimo arealas ir jos plotai tame areale nekinta arba didëja, kai egzistuoja ir tikëtina, kad neišnyks jos ilgalaikiam palaikymui bûtina specifinë struktûra ir funkcijos, kai šiai buveinei bûdingø rûšiø apsaugos bûklë yra tinkama.
41. Tinkama rûšies apsaugos bûklë – tokia bûklë, kai rûšies populiacijos pokyèiai rodo, kad populiacija pajëgi ilgà laikà išlikti kaip gyvybingas savo natûralios buveinës komponentas, ir kai rûšies natûralaus paplitimo arealas nemaþëja ir nëra tikëtina, kad maþës, ir buveinë, kurioje populiacija galës išlikti ilgà laikà, yra ir, tikëtina, bus pakankamai didelë.
42. Valstybinë saugomø teritorijø tarnyba prie Aplinkos ministerijos – biudþetinë ástaiga, ágyvendinanti šalies saugomø teritorijø politikà.
43. Valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai – didelio ploto saugomos teritorijos, ásteigtos gamtiniu, kultûriniu ir rekreaciniu poþiûriais sudëtingose, ypaè vertingose teritorijose, kuriø apsauga ir tvarkymas siejamas su teritorijos funkciniø bei kraštovaizdþio tvarkymo zonø nustatymu.
44. Valstybiniaisaugomø teritorijø pareigûnai – valstybiniø rezervatø, valstybiniø parkø ir biosferos rezervatø direkcijø bei saugomø teritorijø valstybinio valdymo ir kontrolës ástaigø tarnautojai, turintys ástatymø nustatytus ágaliojimus. Valstybiniø saugomø teritorijø pareigûnø sàrašà tvirtina Vyriausybës ágaliotos institucijos, atsakingos uþ gamtos ir kultûros paveldo teritoriniø kompleksø ir objektø (vertybiø) apsaugà.
45. Veikla – ûkinë ir kita þmogaus veikla, turinti poveiká aplinkai.
ANTRASIS SKIRSNIS
SAUGOMØ TERITORIJØ SISTEMA IR VEIKLOS REGLAMENTAVIMO DOKUMENTAI
3 straipsnis. Saugomø teritorijø steigimo tikslai
Saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultûros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdþio ir biologinæ ávairovæ, uþtikrinti kraštovaizdþio ekologinæ pusiausvyrà, gamtos ištekliø subalansuotà naudojimà ir atkûrimà, sudaryti sàlygas paþintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos bûklës stebëjimams, propaguoti gamtos ir kultûros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes).
4 straipsnis. Saugomø teritorijø sistema
1. Saugomø teritorijø sistemà sudaro šios saugomø teritorijø kategorijos:
1) konservacinës apsaugos prioriteto teritorijos. Šiai kategorijai priskiriami šie saugomø teritorijø tipai: rezervatai, draustiniai ir paveldo objektai;
2) atkuriamosios apsaugos prioriteto teritorijos. Šiai kategorijai priskiriami šie saugomø teritorijø tipai: atkuriamieji sklypai, genetiniai sklypai;
3) ekologinës apsaugos prioriteto teritorijos. Šiai kategorijai priskiriamos ekologinës apsaugos zonos;
4) kompleksinës saugomos teritorijos. Šiai kategorijai priskiriami šie saugomø teritorijø tipai: valstybiniai parkai – nacionaliniai ir regioniniai parkai, biosferos stebësenos (monitoringo) teritorijos – biosferos rezervatai ir biosferos poligonai.
2. Šio Ástatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka Lietuvos saugomoms teritorijoms ar jø dalims gali bûti suteikiamas Europos Bendrijos svarbos specialiø saugomø teritorijø statusas:
1) buveiniø apsaugai svarbios teritorijos, kuriose siekiama palaikyti ar atkurti natûraliø buveiniø tinkamà apsaugos bûklæ, prisidëti prie Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ sukûrimo;
2) paukšèiø apsaugai svarbios teritorijos, kuriose siekiama išsaugoti natûralias paukšèiø rûšiø buveines, laukiniø paukšèiø rûšiø populiacijas jø paplitimo arealuose, atkurti sunaikintus laukiniø paukšèiø rûšiø biotopus, išsaugoti migruojanèiø paukšèiø rûšiø perëjimo, šërimosi, mitybos, poilsio ir migracijø susitelkimo vietas.
3. Pasaulio kultûros ir gamtos paveldo konvencijos nustatyta tvarka vertingiausioms Lietuvos teritorijoms gali bûti suteikiamas išskirtinës pasaulio paveldo vietovës statusas.
4. Gamtinio pobûdþio saugomas ir kitas ekologiškai svarbias teritorijas, uþtikrinanèias kraštovaizdþio ekologinæ pusiausvyrà, á krašto tvarkymà subalansuojanèià bendrà sistemà jungia gamtinis karkasas.
5 straipsnis. Veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai
1. Veiklà saugomose teritorijose reglamentuoja:
1) šis Ástatymas, Aplinkos apsaugos, Nekilnojamøjø kultûros vertybiø apsaugos, Miškø, Teritorijø planavimo, Statybos bei kiti ástatymai;
2) saugomø teritorijø nuostatai;
3) saugomø teritorijø planavimo dokumentai;
4) saugomø teritorijø, jø zonø, teritorijos daliø ar paveldo objektø tipiniai ir (ar) individualûs apsaugos, taip pat saugomø teritorijø regioniniai architektûriniai reglamentai, áskaitant laikinus reglamentus;
5) apsaugos sutartys, kurios gali bûti sudaromos dël veiklos apribojimø saugomose teritorijose, konkreèiø þemës, miško bei vandens telkinio naudojimo sàlygø nustatymo.
2. Saugomø teritorijø tipinius apsaugos reglamentus tvirtina Vyriausybë savo ágaliotos institucijos teikimu, individualius apsaugos reglamentus tvirtina Vyriausybë arba jos ágaliotos institucijos.
3. Apsaugos sutartis dël veiklos apribojimø, konkreèiø þemës, miško bei vandens telkinio naudojimo sàlygø su þemës, miškø ar vandens telkiniø savininkais ir valdytojais, kuriø þemë, miškas ar vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje, gali sudaryti Vyriausybës ágaliotos institucijos. Šios sutartys turi bûti áregistruotos nekilnojamojo turto registre. Jose nustatyti veiklos apribojimai turi atitikti šiame straipsnyje nurodytø veiklà saugomose teritorijose reglamentuojanèiø dokumentø reikalavimus. Sutarèiø sudarymo tvarkà ir formas tvirtina Vyriausybë.
TREÈIASIS SKIRSNIS
KONSERVACINËS APSAUGOS PRIORITETO TERITORIJOS. VEIKLOS JOSE REGLAMENTAVIMAS
6 straipsnis. Rezervatai
1. Rezervatø steigimo tikslai:
1) uþtikrinti natûralià gamtiniø procesø eigà arba kultûros paveldo teritoriniø kompleksø ir objektø (vertybiø) autentiškumo palaikymà;
2) išsaugoti tipiškà arba unikalø gamtiná arba kultûriná kraštovaizdá ir jame esanèius paveldo objektus;
3) išsaugoti vertingas natûralias ekosistemas, buveines, laukiniø augalø, grybø ir gyvûnø rûšiø genofondà;
4) organizuoti nuolatinius mokslinius tyrimus ir stebëjimus bei muziejiná darbà;
5) propaguoti gamtos ar kultûros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes).
2. Pagal saugomø vertybiø pobûdá rezervatai skirstomi á:
1) gamtinius – ypaè vertingiems gamtinio kraštovaizdþio kompleksams išsaugoti;
2) kultûrinius (rezervatus-muziejus) – ypaè vertingiems kultûrinio kraštovaizdþio kompleksams išsaugoti.
3. Pagal steigimo ir organizavimo ypatumus skiriama:
1) valstybiniai rezervatai;
2) rezervatai, esantys valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose;
3) rezervatinës apyrubës.
7 straipsnis. Veiklos rezervatuose reglamentavimas
1. Gamtiniø rezervatø apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis Ástatymas, Vyriausybës patvirtinti gamtiniø rezervatø nuostatai, kiti šio Ástatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Gamtiniuose rezervatuose leidþiama tik ši veikla:
1) natûraliø gamtiniø procesø eigos tyrimai ir stebëjimai;
2) priešgaisriniø priemoniø vykdymas;
3) epizootijø atvejais sanitariniø priemoniø vykdymas;
4) statiniø, kuriø reikia rezervato steigimo ir veiklos tikslams ágyvendinti, statyba;
5) gamtinio kraštovaizdþio, ekosistemø bei objektø, paþeistø veiklos, atkûrimas;
6) kitø priemoniø, atitinkanèiø rezervato steigimo tikslus, ágyvendinimas.
2. Vietos gyventojø uogavimo ir grybavimo tvarkà nustato gamtiniø rezervatø nuostatai.
3. Kultûriniø rezervatø (rezervatø-muziejø) apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis Ástatymas, Vyriausybës patvirtinti kultûriniø rezervatø nuostatai, kiti šio Ástatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Kultûriniuose rezervatuose (rezervatuose-muziejuose) leidþiama tik ši veikla:
1) mokslinio tyrimo ir muziejinis darbas;
2) veiklos paþeistø kultûrinio kraštovaizdþio teritoriniø kompleksø bei objektø (vertybiø) atkûrimas;
3) kultûrinio kraštovaizdþio kompleksø bei objektø (vertybiø) remontavimas, tyrinëjimas, restauravimas ir konservavimas;
4) kultûrinio kraštovaizdþio kompleksø bei objektø (vertybiø) pritaikymas lankymui ir eksponavimas;
5) statiniø, kuriø reikia rezervato steigimo tikslams ágyvendinti, statyba;
6) kita veikla, atitinkanti rezervato steigimo tikslus ir nurodyta kultûriniø rezervatø nuostatuose bei teritorijø planavimo dokumentuose.
4. Kultûriniuose rezervatuose (rezervatuose-muziejuose) remonto, tyrinëjimo, restauravimo ir konservavimo darbai atliekami ástatymø nustatyta tvarka.
5. Kultûriniø rezervatø (rezervatø-muziejø) naudojimo ir lankymo tvarkà nustato Vyriausybës ágaliota institucija.
6. Rezervatø planavimo dokumentuose gali bûti išskiriamos grieþtos ir reguliuojamos apsaugos (reþimo) kraštovaizdþio tvarkymo zonos.
8 straipsnis. Draustiniai
1. Draustiniø steigimo tikslai:
1) išsaugoti gamtos ir kultûros paveldo teritorinius kompleksus (vertybes), vietoves;
2) uþtikrinti kraštovaizdþio ir biologinæ ávairovæ bei ekologinæ pusiausvyrà;
3) išsaugoti laukiniø augalø, gyvûnø bei grybø buveines ir rûšis, genetiniu poþiûriu vertingas jø populiacijas;
4) sudaryti sàlygas moksliniams tyrimams;
5) sudaryti sàlygas paþintiniam turizmui;
6) propaguoti gamtos ir kultûros paveldo teritorinius kompleksus (vertybes), vietoves.
2. Pagal saugomø gamtos ir kultûros paveldo teritoriniø kompleksø (vertybiø) pobûdá draustiniai skirstomi á:
1) gamtinius;
2) kultûrinius;
3) kompleksinius.
3. Gamtiniai draustiniai yra:
1) geologiniai – þemës gelmiø struktûrø, tipiškø sluoksniø atodangø, uolienø ar fosilijø kompleksams saugoti;
2) geomorfologiniai – tipiškiems bei unikaliems reljefo formø kompleksams saugoti;
3) hidrografiniai – tipiškiems bei unikaliems hidrografinio tinklo elementø (upiø, eþerø, tvenkiniø) pavyzdþiams saugoti;
4) pedologiniai – natûraliems dirvoþemiams saugoti;
5) botaniniai – retoms bei nykstanèioms laukiniø augalø ir grybø rûšims bei jø bendrijoms ir buveinëms saugoti;
6) zoologiniai – retoms bei nykstanèioms laukiniø gyvûnø rûšims, jø bendrijoms ir buveinëms saugoti; šioje draustiniø grupëje gali bûti išskirtos teriologiniø, ornitologiniø, herpetologiniø, ichtiologiniø, entomologiniø ir kitos draustiniø rûšys;
7) botaniniai-zoologiniai – retoms bei nykstanèioms laukiniø augalø, grybø ir gyvûnø rûšims, jø bendrijoms ar buveinëms saugoti;
8) genetiniai – genetinæ vertæ turinèioms laukiniø augalø ir gyvûnø rûšiø populiacijoms saugoti;
9) telmologiniai – tipiškiems bei unikaliems pelkiø kompleksams saugoti;
10) talasologiniai – vertingoms jûrø ekosistemoms saugoti.
4. Kultûriniai draustiniai yra:
1) archeologiniai – vietovëms, kuriø teritorijos savitumà lemia archeologiniø objektø sankaupos ar kompleksai, saugoti;
2) istoriniai – vietovëms, susijusioms su istoriniais ávykiais, istoriškai reikšmingomis išlikusiomis ar sunykusiomis gyvenvietëmis, þymiais asmenimis ar jø veikla, taip pat tokiø vietø sankaupa pasiþyminèioms teritorijoms saugoti;
3) etnokultûriniai – vietovëms, kuriose yra tradicinës architektûros ar kitais etnokultûriniais ypatumais išsiskirianèiø gyvenvieèiø ar jø daliø, sakralinëms ir ritualinëms vietovëms, mitais, legendomis ir padavimais sureikšmintø objektø ar vietø sankaupa išsiskirianèioms vietovëms saugoti;
4) urbanistiniai / architektûriniai – urbanistiniu poþiûriu išsiskirianèioms istorinëms miestø dalims, miesteliams, vietovëms, kuriose yra architektûriškai vertingø pastatø ir statiniø ansambliø ar kompleksø, saugoti.
5. Kompleksiniai draustiniai yra:
1) kraštovaizdþio – vertingo gamtinio ir (ar) kultûrinio kraštovaizdþio vietovëms saugoti;
2) kartografiniai – ypatingas geografines koordinates turinèioms vietovëms saugoti.
6. Pagal steigimo ir veiklos organizavimo ypatumus skiriami:
1) valstybiniai draustiniai;
2) savivaldybiø draustiniai;
3) draustiniai, esantys valstybiniuose parkuose ar biosferos stebësenos (monitoringo) teritorijose.
9 straipsnis. Veiklos draustiniuose reglamentavimas
1. Draustiniø apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis Ástatymas, Vyriausybës patvirtinti Draustiniø nuostatai, kiti šio Ástatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Draustiniuose neleidþiama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (vertybëms).
2. Gamtiniuose ir kompleksiniuosedraustiniuose draudþiama:
1) naikinti ar þaloti reljefo formas bei saugomus objektus;
2) kasti durpes ir eþerø nuosëdas (sapropelá), išskyrus pradëtas kasti iki draustinio ásteigimo;
3) rengti naujus naudingøjø iškasenø karjerus ir šachtas, taip pat naujus græþinius naftos ir dujø þvalgybai bei gavybai, statyti pramonës ámones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolës leidimai, aerodromus, vëjo jëgaines, išskyrus atstatomus vëjo malûnus, rengti sàvartynus, kitus aplinkà teršianèius, áskaitant vizualiai, statinius;
4) rinkti, sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti didesnius kaip 0,5 kubinio metro natûraliai juose esanèius akmenis;
5) tvenkti ir reguliuoti natûralias upes, keisti jø vagas ir natûralø eþerø vandens lygá. Atstatyti buvusias uþtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, árengti dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultûros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultûros vertybëms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinëms nelaimëms išvengti;
6) árengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius, didesnius kaip 0,1 hektaro vandens telkinius;
7) sausinti ir keisti á kitas þemës naudmenas pelkes ir jø apypelkius;
8) statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikæ buvusiø statiniø ir (ar) sodø liekanø arba kai sodybos yra paþymëtos vietovës ar kituose planuose, taip pat nustatant juridiná faktà), taip pat vietas, nustatytas draustiniø tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti jø tûrius šlaituose, kuriø nuolydis didesnis kaip 15 laipsniø, taip pat arèiau kaip 50 metrø nuo šiø šlaitø viršutinës bei apatinës briaunos;
9) sodinti þeldinius, uþstojanèius istorinæ, kultûrinæ bei estetinæ vertæ turinèias panoramas;
10) árengti išorinæ reklamà, išskyrus miestø ir miesteliø teritorijas, nesusijusià su draustinyje saugomais kompleksais ir objektais (vertybëmis);
11) atlikti kità veiklà, kuri gali pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (vertybëms).
3. Kultûriniuose draustiniuose draudþiama:
1) naikinti ar þaloti kultûros paveldo kompleksus ir objektus (vertybes), naikinti jø autentiškumà;
2) iš esmës pakeisti kultûros paveldo objektø aplinkà, maþinant kultûros paveldo objektø vertæ.
4. Leistinas ir rekomenduojamas statiniø formas, dydþius, teritorijos uþstatymo procentà, atstumus nuo vandens telkiniø ir šlaitø nustato saugomø teritorijø apsaugos reglamentai ir (ar) statybø saugomose teritorijose regioniniai architektûriniai reglamentai. Juose gali bûti sugrieþtinti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardyti reikalavimai bei nustatyti papildomi reikalavimai.
5. Draustiniuose skatinama veikla, puoselëjanti, išryškinanti ir propaguojanti saugomus kompleksus ar objektus (vertybes), atkurianti tradicinius gamtinës ar kultûrinës aplinkos elementus, taip pat paþintinis turizmas.
6. Draustiniuose, kuriuos steigiant buvo numatyta atkurti paþeistus kraštovaizdþio kompleksus ar jø dalis, išskiriami atkuriamieji sklypai.
7. Valstybiniams ir savivaldybiø draustiniams, taip pat valstybiniuose parkuose ir biosferos stebësenos (monitoringo) teritorijose esantiems draustiniams taikomas šiame straipsnyje nustatytas veiklos reglamentavimas. Atsiþvelgiant á draustiniuose saugomø kompleksø ir objektø (vertybiø) ypatumus, draustiniø nuostatai, apsaugos reglamentai, kiti šio Ástatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklà saugomose teritorijose reglamentuojantys dokumentai, taip pat draustiniø tvarkymo planai ir projektai gali papildomai riboti kraštovaizdþio tvarkymà, gamtos ištekliø naudojimà, statiniø statybà, teritorijos lankymà ir kita.
10 straipsnis. Paveldo objektai
1. Paveldo objektø skelbimo tikslai:
1) išsaugoti gamtos ir kultûros paveldo objektus;
2) išsaugoti kraštovaizdþio ir biologinæ ávairovæ;
3) sudaryti sàlygas moksliniams tyrimams;
4) sudaryti sàlygas paþintiniam turizmui;
5) propaguoti gamtos ir kultûros paveldo objektus.
2. Paveldo objektai skirstomi á:
1) gamtos paveldo objektus (saugomus gamtinio kraštovaizdþio objektus);
2) kultûros paveldo objektus (nekilnojamàsias kultûros vertybes).
3. Gamtos paveldo objektai yra:
1) geologiniai – išskirtiniø dydþiø rieduliai, uolos, smegduobës ir olos, tipiškos arba unikalios, moksliniu poþiûriu vertingos atodangos, fosilijø ir mineralø radavietës;
2) geomorfologiniai – išskirtiniø dydþiø ir išvaizdos reljefo formos: kalvos, gûbriai, atragiai, daubos, raguvos, dubakloniai ir kitos reljefo formos;
3) hidrogeologiniai – išskirtinio debito ir ypatingø savybiø šaltiniai ir versmës;
4) hidrografiniai – išskirtiniø dydþiø rëvos, senvagës, salos, kriokliai ir kiti hidrografinio tinklo elementai;
5) botaniniai – išskirtinio amþiaus, matmenø, formø ar dendrologiniu bei estetiniu poþiûriu vertingi medþiai, krûmai, saugomø augalø ir grybø rûšiø augavietës (buveinës), unikalios ir nykstanèios augalø bendrijos, dendrologiniai rinkiniai, dendrologinæ vertæ turintys parkai ir skverai;
6) zoologiniai – saugomø gyvûnø rûšiø radavietës (veisimosi ir maitinimosi vietos), gyvûnø kolonijos, unikalûs paukšèiø lizdai, kitos gyvûnø veiklos retenybës.
4. Kultûros paveldo objektai (nekilnojamosios kultûros vertybës) yra:
1) archeologiniai – piliakalniai, kiti senovës gynybiniai átvirtinimai ar jø liekanos, senovës gyvenimo, gavybos, gamybos ir laidojimo vietos, þemgrindos, kûlgrindos ir kitos senovës keliø liekanos, hidrotechniniai árenginiai, kiti archeologiniai objektai ar vietos;
2) mitologiniai (sakraliniai) / istoriniai / memorialiniai – alkais vadinamos ir kitos senovës kulto vietos, akmenys su senovës þmogaus veiklos þymëmis ar kiti þodinëje tautos kûryboje išgarsinti objektai bei vietos, taip pat dabartiniø tikybø vertinamos vietos; vietos ir (ar) statiniai, susijæ su svarbiais visuomenës, kultûros ir valstybës istorijos ávykiais ar asmenybëmis, taip pat išgarsinti literatûros ar kitais meno kûriniais, neveikianèios kapinës ar jø dalys, kariø kapinës, sukilëliø, partizanø, kitø pasipriešinimo okupantams dalyviø (rezistentø), þymiø visuomenës, kultûros, valstybës veikëjø kapai, laidojimo vietos;
3) architektûriniai / inþineriniai – reikšmingais pripaþinti gyvenamieji bei negyvenamieji pastatai, jø dalys ir priklausiniai, pastatø kompleksai bei ansambliai, dvarø parkai, kitos vientisos architektûrinës kompozicijos ryšiais susietos statiniø ir kitø kûriniø grupës bei vietos, taip pat reikšmingais pripaþinti inþineriniai techniniai statiniai: tiltai, tuneliai, uþtvankos, malûnai, melioracijos árenginiai, malûnø ar kitokia gamybinë ar technologinë áranga;
4) dailës – reikšmingais pripaþinti monumentaliosios dailës kûriniai, koplytëlës, koplytstulpiai, stogastulpiai, monumentalûs kryþiai, memorialiniai statiniai ir kiti dailës kûriniai, tiesiogiai susijæ su jø uþimama bei naudojimui reikalinga teritorija.
5. Vertingiausi paveldo objektai skelbiami gamtos arba kultûros paminklais. Gamtos ir kultûros paminklais juos skelbia Vyriausybë savo ágaliotos institucijos teikimu.
11 straipsnis. Veiklos paveldo objektø teritorijose reglamentavimas
1. Paveldo objektø apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis Ástatymas, Nekilnojamøjø kultûros vertybiø apsaugos ástatymas, paveldo objektø nuostatai, nekilnojamøjø kultûros vertybiø apsaugos reglamentai, kiti šio Ástatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklà saugomose teritorijose reglamentuojantys dokumentai.
2. Gamtos paveldo objektø nuostatus, taip pat kultûros paveldo objektø(nekilnojamøjø kultûros vertybiø) apsaugos reglamentus tvirtina Vyriausybë arba jos ágaliota institucija.
3. Paveldo objektø teritorijose draudþiama:
1) naikinti ir þaloti paveldo objektus ar jø vertës poþymius;
2) kasti, arti þemæ, perkelti á kità vietà riedulius, išskyrus atvejus, jei šie darbai susijæ su paveldo objektø eksponavimu, naudojimu ar tvarkymu;
3) statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektø eksponavimu ar tvarkymu.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KOMPLEKSINËS SAUGOMOS TERITORIJOS. VEIKLOS JOSE REGLAMENTAVIMAS
12 straipsnis. Valstybiniai parkai
1. Valstybiniø parkø steigimo tikslai:
1) išsaugoti gamtiniu ir kultûriniu poþiûriais vertingà kraštovaizdá;
2) išsaugoti tipiškas arba unikalias ekosistemas;
3) atkurti sunaikintus ir paþeistus gamtinius bei kultûrinius kompleksus ir objektus (vertybes);
4) sudaryti sàlygas moksliniams tyrimams gamtos ir kultûros paveldo apsaugos srityse;
5) propaguoti ir remti Lietuvos regionø etnokultûros tradicijas;
6) sudaryti sàlygas rekreacijai, pirmiausia paþintiniam turizmui;
7) plëtoti aplinkosauginá švietimà, propaguoti ekologinæ þemdirbystæ;
8) ágyvendinti kitus valstybiniø parkø nuostatuose numatytus jø steigimo tikslus.
2. Pagal reikšmæ skiriami:
1) nacionaliniai parkai – saugomos teritorijos, ásteigtos nacionalinës svarbos gamtiniam ir kultûriniam kraštovaizdþiui, reprezentuojanèiam šalies etnokultûriniø srièiø gamtos bei kultûros savitumus, saugoti ir tvarkyti. Istoriniø Lietuvos valstybingumo centrø kultûriniams kompleksams ir jø gamtinei aplinkai išsaugoti steigiami istoriniai nacionaliniai parkai;
2) regioniniai parkai – saugomos teritorijos, ásteigtos gamtiniu, kultûriniu ir rekreaciniu poþiûriais regioninës svarbos kraštovaizdþiui ir ekosistemoms saugoti, jø rekreaciniam bei ûkiniam naudojimui reglamentuoti. Istoriškai vertingiausiems regioniniams kultûriniams kompleksams bei jø gamtinei aplinkai išsaugoti steigiami istoriniai regioniniai parkai.
3. Valstybiniø parkø ir jø zonø ribø planuose išskiriamos šios funkcinio prioriteto zonos: konservacinio (rezervatai ir draustiniai), ekologinës apsaugos, rekreacinio bei ûkinio prioriteto ir kitos paskirties zonos. Valstybiniø parkø tvarkymo planuose (planavimo schemose) išskiriamos kraštovaizdþio tvarkymo zonos, kuriose reguliuojamas teritorijos naudojimas ir apsauga. Jos nustatomos pagal tipinius apsaugos reglamentus.
13 straipsnis. Veiklos valstybiniuose parkuose reglamentavimas
1. Valstybiniø parkø apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis Ástatymas, Vyriausybës patvirtinti nacionaliniø ir regioniniø parkø nuostatai, kiti šio Ástatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai.
2. Valstybiniuose parkuose draudþiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybëms), taip pat rekreaciniams ištekliams. Valstybiniuose parkuose draudþiama:
1) rengti naujus naudingøjø iškasenø karjerus ir šachtas, taip pat naujus græþinius naftos ir dujø þvalgybai bei gavybai, statyti pramonës ámones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolës leidimai, aerodromus, vëjo jëgaines, išskyrus atstatomus vëjo malûnus, tiesti tranzitinius inþinerinius tinklus, keisti reljefo formas, hidrografinio tinklo natûralius elementus, naikinti ir keisti istoriškai susiformavusio kultûrinio kraštovaizdþio pobûdþio, urbanistiniø ir architektûriniø jo elementø bei kitø saugomø kompleksø ir objektø (vertybiø) vertës poþymius;
2) mechaniškai ardyti natûraliø pelkiø augalinæ dangà, kasti jose durpes, taip pat sausinti ir keisti á þemës ûkio naudmenas bei vandenis aukštapelkes, tarpinio tipo pelkes ir jø apypelkius bei þemapelkes, kuriø plotas didesnis kaip 0,5 hektaro, o durpiø sluoksnis didesnis kaip 1 metras, ir jø apypelkius;
3) tvenkti ir reguliuoti natûralias upes, keisti jø vagas ir natûralø eþerø vandens lygá. Atstatyti buvusias uþtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, árengti dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultûros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultûros vertybëms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinëms nelaimëms išvengti;
4) statyti statinius valstybiniø parkø tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose;
5) statyti naujus gyvenamuosius namus, ûkininko ûkio ir kitus pastatus ar didinti jø tûrius šlaituose, kuriø nuolydis didesnis kaip 15 laipsniø, taip pat arèiau kaip 50 metrø nuo šiø šlaitø viršutinës bei apatinës briaunos, statyti statinius, maþinanèius kraštovaizdþio estetinæ vertæ, ir sodinti þeldinius, uþstojanèius istorinæ, kultûrinæ bei estetinæ vertæ turinèias panoramas;
6) árengti išorinæ reklamà, išskyrus miestø ir miesteliø teritorijas, nesusijusià su valstybiniuose parkuose saugomais kompleksais ir objektais (vertybëmis).
3. Statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisës aktais, valstybiniø parkø tvarkymo planø (planavimo schemø) sprendiniais, atsiþvelgiant á miesteliø ir kaimø architektûros, kraštovaizdþio ypatumus, paveldo objektø apsaugos reikalavimus. Leistinas ir rekomenduojamas statiniø formas, dydþius, teritorijos uþstatymo procentà, atstumus nuo vandens telkiniø ir šlaitø nustato valstybiniø parkø individualûs apsaugos reglamentai ir (ar) statybø saugomose teritorijose regioniniai architektûriniai reglamentai. Juose gali bûti sugrieþtinti šio straipsnio 2 dalyje išvardyti reikalavimai bei nustatyti papildomi reikalavimai.
4. Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jø bendruosius bei detaliuosius planus, kuriø sprendiniai neprieštarauja valstybiniø parkø tvarkymo planø (planavimo schemø) sprendiniams.
5. Valstybiniuose parkuose skatinama veikla, puoselëjanti, išryškinanti ir propaguojanti saugomus kraštovaizdþio kompleksus ar objektus (vertybes) bei atkurianti tradicinius gamtinës ar kultûrinës aplinkos elementus, taip pat paþintinis turizmas, teritorijos pritaikymas lankymui atsiþvelgiant á saugomø kompleksø ir objektø (vertybiø) išsaugojimo reikalavimus.
14 straipsnis. Biosferos stebësenos (monitoringo) teritorijos
1. Biosferos stebësenos (monitoringo) teritorijø steigimo tikslai:
1) sukurti reprezentatyvià kompleksinës ekologinës stebësenos (monitoringo) sistemà – stebëti, kontroliuoti, prognozuoti gamtiniø sistemø pokyèius;
2) atlikti biosferos naudojimo eksperimentus bei tyrimus;
3) plëtoti ekologiná švietimà bei propagandà;
4) garantuoti gamtiniø kompleksø apsaugà.
2. Biosferos stebësenos (monitoringo) teritorijos yra:
1) biosferos rezervatai – steigiami ágyvendinti tarptautinæ biosferos pokyèiø stebësenos (monitoringo) programà ir atlikti gamtosaugos eksperimentus reprezentaciniuose natûraliuose gamtiniø zonø kompleksuose bei juos supanèiose teritorijose;
2) biosferos poligonai – steigiami vykdyti nacionalinæ ir regioninæ aplinkos stebësenà (monitoringà) ypatingà geoekologinæ svarbà turinèiose teritorijose.
3. Biosferos rezervatø ir jø zonø ribø planuose išskiriamos šios funkcinio prioriteto zonos: konservacinio (gamtiniai rezervatai ir draustiniai) ir ekologinës apsaugos prioritetø, taip pat eksperimentø, ekosistemø atkûrimo ir šiai teritorijai bûdingos ûkinës veiklos zonos. Biosferos poligonuose taip pat gali bûti išskirtos ávairios funkcinës paskirties zonos. Biosferos rezervatø ir jø zonø ribø planus tvirtina Vyriausybë, biosferos poligonø – Vyriausybës ágaliota institucija.
15 straipsnis. Veiklos biosferos stebësenos (monitoringo) teritorijose reglamentavimas
1. Biosferos rezervatø nuostatus tvirtina Vyriausybë, biosferos poligonø – Vyriausybës ágaliota institucija.
2. Aplinkos stebësenos (monitoringo) darbai biosferos stebësenos (monitoringo) teritorijose atliekami pagal specialias Vyriausybës ágaliotos institucijos patvirtintas aplinkos tyrimo programas.
PENKTASIS SKIRSNIS
ATKURIAMOSIOS EKOLOGINËS APSAUGOS PRIORITETO TERITORIJOS. VEIKLOS JOSE REGLAMENTAVIMAS
16 straipsnis. Atkuriamieji ir genetiniai sklypai
1. Atkuriamøjø sklypø steigimo tikslai:
1) atkurti veiklos nuskurdintas gamtos ištekliø rûšis arba jø kompleksus;
2) pagausinti bendrà gamtos ištekliø fondà;
3) garantuoti atsinaujinanèiø gamtos ištekliø išsaugojimà ir racionalø naudojimà.
2. Atkuriamieji sklypai steigiami valstybinëje þemëje uogynø, grybynø, vaistaþolynø, gyvûnijos, durpynø, poþeminio vandens ir kitiems atsinaujinantiems ištekliams atkurti ir pagausinti. Jie steigiami gamtos ištekliams atkurti reikalingam laikotarpiui.
3. Genetiniø sklypø steigimo tikslas yra išsaugoti veiklai reikalingos genetinës medþiagos išteklius. Šie sklypai steigiami valstybinëje þemëje sëkliniams medynams ir kitø rûšiø natûraliems genetiniams ištekliams išlaikyti.
17 straipsnis. Veiklos atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose reglamentavimas
1. Atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose ribojama veikla, maþinanti gamtos išteklius, taip pat naudingøjø iškasenø eksploatavimas, þemës, miškø, vandenø, kito nekilnojamojo turto naudojimas bei nustatytø naudojimo bûdø keitimas. Veiklos ribojimo pobûdá ir mastà nustato šiø teritorijø nuostatai.
2. Atkuriamøjø ir genetiniø sklypø nuostatus tvirtina Vyriausybës ágaliota institucija.
18 straipsnis. Ekologinës apsaugos zonos
1. Ekologinës apsaugos zonø nustatymo tikslai:
1) uþtikrinti bendràjà ekologinæ kraštovaizdþio pusiausvyrà;
2) išsaugoti saugomø bei geoekologiškai svarbiø gamtinio ir kultûrinio kraštovaizdþio kompleksø ar objektø (vertybiø) aplinkà, izoliuoti juos nuo neigiamo veiklos poveikio;
3) sumaþinti neigiamà ûkiniø objektø poveiká þmogui ir aplinkai, taip pat uþtikrinti ûkio objektø veiklà.
2. Pagal apsaugos pobûdá ekologinës apsaugos zonos yra:
1) bendrosios ekologinës apsaugos – miestø ir kurortø, pajûrio ir laukø apsaugos, poþeminiø vandenø (vandenvieèiø), paviršinio vandens telkiniø, agrariniø takoskyrø bei intensyvaus karsto apsaugos zonos;
2) buferinës apsaugos – valstybiniø rezervatø, valstybiniø parkø ir valstybiniø draustiniø, paveldo objektø buferinës apsaugos zonos;
3) fizinës apsaugos – paveldo objektø, valstybinio geodezinio pagrindo punktø, elektros linijø, dujotiekiø ir naftotiekiø, ryšiø linijø bei kitø infrastruktûros objektø fizinës apsaugos zonos;
4) vizualinës (regimosios) apsaugos – paveldo objektø, astronomijos observatorijø, aerodromø bei kitø infrastruktûros objektø vizualinës (regimosios) apsaugos zonos; tai plotai, kuriuose aplinkos keitimas gali pakenkti šiø objektø aplinkai ar trukdyti juos apþvelgti;
5) sanitarinës apsaugos – gamybiniø ir komunaliniø objektø, þemës ûkio ámoniø bei kitø ûkio ir infrastruktûros objektø sanitarinës apsaugos zonos;
6) rezervuojanèios apsaugos – perspektyviø naudingøjø iškasenø plotø apsaugos zonos.
3. Ekologinës apsaugos zonos pagal išsidëstymo pobûdá gali bûti nustatomos kaip sklypai, juostos arba þiedai. Bendrosios ekologinës ir buferinës apsaugos zonos gali bûti skirstomos á skirtingo apsaugos ir naudojimo reþimo pozonius arba jose gali bûti išskiriami tokie pazoniai.
4. Ûkio ir infrastruktûros objektø apsaugos zonø rûšiø nustatymo tvarkà ir jø apsaugos bei naudojimo reþimà nustato ástatymai ir kiti teisës aktai, reglamentuojantys šiø objektø prieþiûrà ir naudojimà.
5. Ekologinës apsaugos zonos ir jø ribos nustatomos Vyriausybës ágaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtuose specialiuosiuose ir bendruosiuose teritorijø planavimo dokumentuose.
19 straipsnis. Buferinës apsaugos zonos ir veiklos jose reglamentavimas
1. Kad bûtø sumaþintas neigiamas veiklos poveikis valstybiniams rezervatams, valstybiniams parkams, biosferos rezervatams, paveldo objektams, išsaugota šiø teritorijø regimoji aplinka, jiems nustatomos, o valstybiniams draustiniams gali bûti nustatomos buferinës apsaugos zonos. Valstybiniuose rezervatuose, valstybiniuose parkuose esanèiuose rezervatuose, taip pat draustiniuose esantiems paveldo objektams buferinës apsaugos zonos nenustatomos.
2. Buferinës apsaugos zonos nustatomos tvirtinant saugomø teritorijø specialiojo planavimo dokumentus (ribø planus).
3. Gamtiniø rezervatø buferinëse apsaugos zonose draudþiama:
1) árengti naujus naudingøjø iškasenø karjerus;
2) keisti hidrologiná reþimà;
3) naudoti tràšas ir pesticidus ne þemës ûkio naudmenose;
4) kirsti miškà pagrindinio naudojimo plynuoju kirtimu 300 metrø ploèio juostoje aplink rezervatà.
4. Paveldo objektø buferinës apsaugos zonose nustatomos skirtingo apsaugos ir naudojimo reþimo fizinës ir vizualinës (regimosios) apsaugos pozoniai.
5. Paveldo objektø fizinës apsaugos pozoniuose draudþiama:
1) kasti þemæ ir atlikti kitus darbus, galinèius sukelti grunto deformacijà ir vibracijà, arti þemæ, perkelti á kità vietà riedulius, išskyrus atvejus, kai šie darbai susijæ su paveldo objektø eksponavimu, naudojimu ar tvarkymu;
2) statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektø eksponavimu ar tvarkymu;
3) laikyti aktyvias chemines, degias bei sprogstamàsias medþiagas;
4) statyti uþtvankas bei keièianèius vandens lygá hidrotechninius statinius, tiesinti ir gilinti šaltiniø ir upiø vagas, išskyrus atvejus, kai atkuriami ir tvarkomi kultûros paveldo objektai (nekilnojamosios kultûros vertybës).
6. Paveldo objektø vizualinës (regimosios) apsaugos pozoniuose draudþiami darbai, trukdantys apþvelgti paveldo objektus.
7. Valstybiniø parkø, valstybiniø rezervatø ir draustiniø bei biosferos rezervatø buferinës apsaugos zonose draudþiama statyti statinius, jeigu jie blogina paveldo objektø eksponavimo sàlygas, didina teritorijos vizualià (regimàjà) taršà. Valstybiniø parkø buferinës apsaugos zonø hidrologinës átakos dalyse gali bûti nustatyti bendrieji ekologinës apsaugos pazoniai.
8. Atskiroms kultûros paveldo objektø (nekilnojamøjø kultûros vertybiø) rûšims pagal Vyriausybës patvirtintas taisykles yra nustatomi fizinës bei regimosios (vizualinës) apsaugos pozoniai, kuriø tvarkymo reþimas nustatomas pagal Nekilnojamøjø kultûros vertybiø apsaugos ástatymo reikalavimus.
20 straipsnis. Paviršinio vandens telkiniø apsaugos zonos ir veiklos jose reglamentavimas
1. Kad á vandens telkinius nepatektø pavojingø medþiagø, vandens telkiniø krantai bûtø apsaugoti nuo erozijos, bûtø uþtikrintas vandens telkiniø pakranèiø ekosistemø stabilumas, saugomas vandens telkiniø pakranèiø gamtinis kraštovaizdis bei jo estetinës vertybës, sudarytos palankios sàlygos rekreacijai, išskiriamos paviršinio vandens telkiniø ekologinës apsaugos zonos. Paviršinio vandens telkiniø apsaugos zonos dalyje prie vandens telkinio nustatoma pakrantës apsaugos juosta.
2. Paviršinio vandens telkiniø apsaugos zonø ir pakrantës apsaugos juostø nustatymo tvarkà tvirtina Vyriausybës ágaliota institucija, o apsaugos reglamentus – Vyriausybë. Apsaugos reglamentuose nustatomi atstumai nuo vandens telkinio kranto ávairios paskirties statiniams statyti, þeldiniø tvarkymo reikalavimai.
3. Paviršinio vandens telkiniø apsaugos zonose draudþiama:
1) lieti srutas arba skystà mëšlà neáterpiant á gruntà;
2) árengti kapines, sàvartynus;
3) statyti pastatus potvyniø uþliejamose teritorijose (išskyrus jose esanèias sodybas) bei vandens telkiniø šlaituose, kuriø nuolydis didesnis kaip 10 laipsniø;
4) keisti esamà uþstatymo linijà, rekonstruojant ar perstatant statinius esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikæ buvusiø statiniø ir (ar) sodø liekanø arba kai sodybos yra paþymëtos vietovës ar kituose planuose, taip pat nustatant juridiná faktà), išskyrus atvejus, numatytus teritorijø planavimo dokumentuose;
5) statyti vagonëlius paeþerëse, paupiuose, miškuose, kitose vietose.
4. Pakrantës apsaugos juostoje draudþiama:
1) tverti tvoras, išskyrus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dël eksploatavimo saugumo;
2) naudoti tràšas, pesticidus ir kitus chemikalus;
3) dirbti þemæ, ardyti velënà, išskyrus kultûriniø pievø atsëjimà, arèiau kaip 2 metrai nuo kranto ganyti gyvulius;
4) statyti autotransporto priemones arèiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto.
5. Pakrantës apsaugos juostoje leidþiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paëmimo ir išleidimo á vandens telkinius árenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinëse zonose – paplûdimiø árangà, jachtø ir valèiø elingus, kitus rekreacinius árenginius, draustiniuose – su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius.
6. Esamose sodybose uþ pakrantës apsaugos juostos ribø, teritorijø planavimo dokumentuose numatytose vietose, gali bûti statoma tik po vienà ne didesnio kaip 25 kvadratiniø metrø bendrojo ploto su priklausiniais ir ne aukštesnæ kaip 4 metrø (aukštis skaièiuojamas nuo uþstatomo sodybos ploto þemës paviršiaus vidurkio) asmeninio naudojimo pirtá be rûsio. Kitø statiniø dydþiai nustatomi apsaugos reglamentuose.
7. Veiklà kitose šio Ástatymo 18 straipsnyje išvardytose ekologinës apsaugos zonose reglamentuoja teisës aktai, pagal kuriuos jos buvo nustatytos.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
GAMTINIS KARKASAS
21 straipsnis. Gamtinio karkaso nustatymo tikslai
Gamtinio karkaso nustatymo tikslai:
1) sukurti vientisà gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijø tinklà, uþtikrinantá kraštovaizdþio geoekologinæ pusiausvyrà ir gamtinius ryšius tarp saugomø teritorijø, sudaryti prielaidas biologinei ávairovei išsaugoti;
2) sujungti didþiausià ekologinæ svarbà turinèias buveines, jø aplinkà bei gyvûnø ir augalø migracijai reikalingas teritorijas;
3) saugoti gamtiná kraštovaizdá ir gamtinius rekreacinius išteklius;
4) didinti šalies miškingumà;
5) optimizuoti kraštovaizdþio urbanizacijos bei technogenizacijos ir þemës ûkio plëtrà.
22 straipsnis. Gamtinio karkaso sudëtis ir nustatymas
1. Gamtinis karkasas jungia ávairias teritorijas: rezervatus, draustinius, valstybinius parkus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, ekologinës apsaugos zonas, taip pat miškø ûkio, gamtines rekreacines ir ekologiškai svarbias agrarines teritorijas.
2. Gamtiná karkasà sudaro:
1) geoekologinës takoskyros – teritorijø juostos, jungianèios ypatinga ekologine svarba bei jautrumu pasiþyminèias vietoves: upiø aukštupius, vandenskyras, aukštumø eþerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantes, poþeminiø vandenø intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo plotus. Jos skiria stambias gamtines ekosistemas ir palaiko bendràjà gamtinio kraštovaizdþio ekologinæ pusiausvyrà;
2) geosistemø vidinio stabilizavimo arealai ir ašys – teritorijos, galinèios pakeisti šoniná nuotëká ar kitus gamtinës migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologinës ávairovës poþiûriu: þeldiniø masyvai ir grupës, natûralios pievos, pelkës bei kiti vertingi stambiøjø geosistemø ekotopai. Šios teritorijos kompensuoja neigiamà ekologinæ átakà gamtinëms geosistemoms;
3) migraciniai koridoriai – slëniai, raguvynai bei dubakloniai, kitos teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medþiagø, energijos ir gamtinës informacijos srautø apykaita ir augalø bei gyvûnø rûšiø migracija.
3. Pagal svarbà gali bûti skiriamos europinës, nacionalinës, regioninës ir vietinës reikšmës gamtinio karkaso dalys.
4. Biologinës ávairovës apsaugai gamtinio karkaso teritorijose gali bûti išskiriamas ekologinis tinklas, jungiantisdidþiausià bioekologinæ svarbà turinèias buveines, jø aplinkà bei gyvûnø ir augalø migracijos koridorius. Vyriausybës ágaliotos institucijos nustatyta tvarka išskiriamas Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“, apimantis buveiniø ir paukšèiø apsaugai svarbias teritorijas.
5. Gamtinis karkasas ir á jo sudëtá áeinantys ekologiniai tinklai nustatomi tvirtinant bendrojo arba specialiojo teritorijø planavimo dokumentus. Patvirtintomis gamtinio karkaso bei ekologiniø tinklø ribomis ir teisës aktø nustatytais veiklos apribojimais privaloma vadovautis rengiant miškotvarkos ir þemëtvarkos projektus, kitus specialiuosius ir detaliuosius planus.
6. Gamtiniame karkase (áskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas) esanèiuose rezervatuose, draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos stebësenos (monitoringo) teritorijose, ekologinës apsaugos zonose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose veiklos apribojimus nustato šis Ástatymas, gamtinio karkaso nuostatai, kiti šio Ástatymo 5 straipsnyje nurodyti veikl |
Paraykite mums ko Js iekote ir mes pasistengsime surasti Jus dominant sklyp. Rayti adresu 
