www.zemessklypai.lt
 
 
 
 
Visi ems sklypai

ems sklypai Vilniuje
ems sklypai Kaune
ems sklypai Klaipdoje
ems sklypai iauliuose
ems sklypai Panevyje
 
 


 
 
Vardas:  
 
Slaptaodis:  
 
 
 
Pamirote slaptaod?
Registruokits
 
 

 
  moni teikiamos paslaugos

Statybins organizacijos
Statybins mediagos
Namai
Architektra
ems kio technika
Miko technika
ems kio skelbimai
Mikas
Parama ems kiui
Parama verslui
Projektai
emlapiai
Bankai
Televizijos laidos
Matinink paslaugos
Turto vertintojai

Teisins konsultacijos sigyjant em / statant nam
 
 

 
  statymai  
 

 
  Naujienos  
 

 
  Reklama  
 

Paraykite mums ko Js iekote ir mes pasistengsime surasti Jus dominant sklyp. Rayti adresu reklama@zemessklypai.lt.



 
 
Miestas: 
 
Seniunija: 
 


Paskirtis: 
 
Kaina nuo: 
 
iki: 
 
 
 
  statymai
 
M I Ð K Ø ÁSTATYMAS

altinio nuoroda: nepateikta



LIETUVOS RESPUBLIKOS
M I Š K Ø
ÁSTATYMAS
 
1994 m. lapkrièio 22 d. Nr. I-671
Vilnius
 
 
Valstybës þinios, 1994, Nr. 96-1872
Aktuali nuo 2007-07-12
 
Nauja ástatymo redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:
Nr. IX-240, 2001 04 10, Þin., 2001, Nr. 35-1161 (2001 04 25)
 
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
 
1 straipsnis. Ástatymo paskirtis

Miškø ástatymo paskirtis – reglamentuoti miškø atkûrimà, apsaugà bei naudojimà ir sudaryti teisines prielaidas, kad visø nuosavybës formø miškai bûtø tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškø ûkio principus, uþtikrinant racionalø miškø ištekliø naudojimà aprûpinant pramonæ þaliava, biologinës ávairovës išsaugojimà, miškø produktyvumo didinimà, kraštovaizdþio stabilumà ir aplinkos kokybæ, galimybæ dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant þalos kitoms ekosistemoms.

 
2 straipsnis. Pagrindinës šio ástatymo sàvokos

1. Miškas – ne maþesnis kaip 0,1 hektaro þemës plotas, apaugæs medþiais, kuriø aukštis natûralioje augavietëje brandos amþiuje siekia ne maþiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretëjæs ar dël þmogaus veiklos bei gamtiniø veiksniø netekæs augalijos (kirtavietës, degavietës, aikštës). Laukuose, pakelëse, prie vandens telkiniø, gyvenamosiose vietovëse bei kapinëse esanèios medþiø grupës, siauros – iki 10 metrø ploèio – medþiø juostos, gyvatvorës, pavieniai medþiai bei krûmai ir miestuose bei kaimo vietovëse esantys þmogaus áveisti parkai nelaikomi mišku. Šiø þeldiniø prieþiûros, apsaugos ir naudojimo tvarkà nustato Aplinkos ministerija.

2. Medynas – miško dalis, kurioje sumedëjusios augalijos ardø sandara yra vienoda, vyrauja tam tikra medþiø rûšis, augalija yra panašaus amþiaus, turi bendrà augavietæ ir ši miško dalis šiais rodikliais skiriasi nuo gretimø miško daliø.

3. Miško þemë – apaugæs mišku (medynai) ir neapaugæs mišku (kirtavietës, þuvæ medynai, miško aikštës, medelynai, daigynai, miško sëklinës plantacijos ir þaliaviniai krûmynai bei plantacijos) plotas. Miško þemei taip pat priskiriami tame paèiame plote esantys miško keliai, kvartalø, technologinës ir priešgaisrinës linijos, medienos sandëliø bei kitø su mišku susijusiø árenginiø uþimti plotai, poilsio aikštelës, þvëriø pašarø aikštelës, taip pat þemë, skirta miškui áveisti.

4. Miškø grupë – miško þemës plotai, kuriuose panašûs pagrindiniai ûkininkavimo tikslai ir ûkininkavimo reþimas.
5. Miestø miškai – miestø teritorijose esantys miškai.

6. Miško parkai – intensyviai rekreacijai naudojami ne maþesnio kaip 3 hektarø ploto miškai su atitinkama rekreacine áranga bei infrastruktûra.

7. Miško ištekliai – nenukirstas miškas, sakai, kelmai ir dervuoliai, medþiø þievë, karnos ir tošis, medþiø sula, kalëdiniai medeliai, kitos dekoratyvinës miško medþiagos, šakelës, vytelës, grybai, riešutai, uogos, vaisiai, vaistaþolës ir vaistinës þaliavos, miško paklotë ir lapai bei miško augalija.

8. Nenukirstas miškas – augantys medþiai, sausuoliai, vëjavartos, vëjalauþos ir kita nenukirsta sumedëjusi miško augalija.
9. Miško valda – nuosavybës teise valdomas miško þemës sklypas (sklypai).

10. Miško savininkai – valstybë, fiziniai ir juridiniai asmenys bei uþsienio valstybëse ásteigtos organizacijos, neturinèios juridinio asmens statuso, taèiau turinèios civiliná teisnumà pagal tø valstybiø ástatymus, ástatymø nustatyta tvarka ágijæ nuosavybës teisæ á miškus.

11. Miško valdytojai – miško savininkai; miškø urëdijos, valstybiniø rezervatø direkcijos, nacionaliniø parkø direkcijos, savivaldybës, valstybës ámonës bei organizacijos, valdanèios patikëjimo teise ástatymø nustatyta tvarka joms Vyriausybës nutarimais perduotà valstybinëms funkcijoms ágyvendinti valstybinæ miško þemæ; kiti fiziniai ar juridiniai asmenys; uþsienio valstybëse ásteigtos organizacijos, neturinèios juridinio asmens statuso, taèiau turinèios civiliná teisnumà pagal tø valstybiø ástatymus, teisëtai ágijusios privaèios miško þemës valdymo teisæ.

12. Miško naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie šio ástatymo ir kitø teisës aktø nustatyta tvarka ágijo miško ir miško ištekliø naudojimo teisæ.

13. Valstybiniai miškø pareigûnai (vyriausieji valstybiniai miškø pareigûnai, vyresnieji valstybiniai miškø pareigûnai ir valstybiniai miškø pareigûnai) – miškø ûkio valstybinio valdymo, valstybinës miškø kontrolës ástaigø, Generalinës miškø urëdijos prie Aplinkos ministerijos valstybës tarnautojai ir miškø urëdijø miško apsaugos darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ir turintys ástatymø nustatytus ágaliojimus. Vyriausiøjø valstybiniø miškø pareigûnø, vyresniøjø valstybiniø miškø pareigûnø ir valstybiniø miškø pareigûnø statusas suteikiamas aplinkos ministro ásakymu.

14. Miškø urëdija – valstybës ámonë, patikëjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti ástatymø nustatyta tvarka, taip pat vykdanti juose kompleksinæ miškø ûkio veiklà ir kità ámonës ástatuose numatytà veiklà.

15. Generalinë miškø urëdija prie Aplinkos ministerijos – valstybiniø miškø, priskirtø miškø urëdijoms, ûkinio valdymo institucija, organizuojanti bei koordinuojanti šiø miškø atkûrimà, prieþiûrà, apsaugà ir miško ištekliø naudojimà.

16. Kompleksinë miškø ûkio veikla – veikla, apimanti miškø atkûrimà, prieþiûrà, apsaugà, racionalø miškø ištekliø naudojimà ir prekybà mediena bei miško ištekliais.

17. Miškotvarka – miškø ûkio planavimo sistema, apimanti miškø inventorizacijà ir apskaità, miškø bûklës, naudojimo ir ûkinës veiklos analizæ bei miškø ûkio organizavimo ir plëtros projektø rengimà.

Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1925, 2003-12-18, Þin., 2003, Nr. 123-5593 (2003-12-30)
Nr. X-119, 2005-02-15, Þin., 2005, Nr. 31-977 (2005-03-05)
 
3 straipsnis. Miškø grupës, ûkininkavimo jose tikslai ir reþimas
1. Pagal ûkininkavimo tikslus, ûkininkavimo reþimà ir pagrindinæ funkcinæ paskirtá miškai skirstomi á grupes.

2. I grupë – rezervatiniai miškai. Tai valstybiniø rezervatø, valstybiniø parkø bei biosferos monitoringo teritorijose esanèiø rezervatø ir rezervatiniø apyrubiø miškai. Ûkininkavimo tikslas – palikti miškus natûraliai augti. Miško kirtimai, išskyrus Saugomø teritorijø ástatyme ir rezervatø nuostatuose numatytus atvejus, neatliekami.

3. II grupë – specialios paskirties miškai. Joje skiriami:

1) A – ekosistemø apsaugos miškai. Kraštovaizdþio, telmologiniø, pedologiniø, botaniniø, miško genetiniø, zoologiniø, botaniniø-zoologiniø draustiniø ir šiø rûšiø draustiniø, esanèiø valstybiniuose parkuose bei biosferos monitoringo teritorijose, miškai, saugomø gamtos ištekliø sklypø, priešeroziniai ir kiti miškai. Ûkininkavimo tikslas – išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jø komponentus. Stichiniø arba biotiniø veiksniø sudarkyti, blogos sanitarinës bûklës medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais. Gamtinæ brandà pasiekæ medynai gali bûti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais;

2) B – rekreaciniai miškai. Tai miško parkai, miestø miškai, valstybiniø parkø rekreaciniø zonø miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai. Ûkininkavimo tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinæ miško aplinkà. Blogos sanitarinës bûklës, sudarkyti stichiniø arba biotiniø veiksniø medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais. Gamtinæ brandà pasiekæ medynai gali bûti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais. Leidþiami visø rûšiø ugdymo, sanitariniai ir kraštovaizdþio formavimo kirtimai. Kertama ne poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichiniø arba biotiniø veiksniø sudarkytus medynus.

 
4, 5 ir 6 daliø redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

4. III grupë – apsauginiai miškai. Tai geologiniø, geomorfologiniø, hidrografiniø, kultûriniø draustiniø, šiø rûšiø draustiniø, esanèiø valstybiniuose parkuose bei biosferos monitoringo teritorijose, miškai, apsaugos zonø ir kiti miškai. Ûkininkavimo tikslas – formuoti produktyvius medynus, galinèius atlikti dirvoþemio, oro, vandens, þmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Leidþiami neplyni ir nedidelio ploto (iki 5 hektarø) plyni, ugdymo bei sanitariniai kirtimai.

5. IV grupë – ûkiniai miškai. Tai visi kiti miškai, nepriskirti I–III miškø grupëms. Ûkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimø, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medienà. Leidþiami visi kirtimai. Plynø kirtimø birþës negali bûti didesnës kaip 8 hektarø.

6. II, III ir IV grupiø miškuose plynø sanitariniø kirtimø plotas neribojamas.
4, 5 ir 6 daliø redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

4. III grupë – apsauginiai miškai. Tai geologiniø, geomorfologiniø, hidrografiniø, kultûriniø draustiniø, šiø rûšiø draustiniø, esanèiø valstybiniuose parkuose bei biosferos monitoringo teritorijose, miškai, apsaugos zonø ir kiti miškai. Ûkininkavimo tikslas – formuoti produktyvius medynus, galinèius atlikti dirvoþemio, oro, vandens, þmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Leidþiami neplyni ir nedidelio ploto (iki 5 hektarø) plyni, ugdymo bei sanitariniai kirtimai, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus.

5. IV grupë – ûkiniai miškai. Tai visi kiti miškai, nepriskirti I–III miškø grupëms. Ûkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimø, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medienà. Leidþiami visi kirtimai, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus. Plynø kirtimø birþës negali bûti didesnës kaip 8 hektarø, išskyrus plynus sanitarinius kirtimus.

6. II, III ir IV grupiø miškuose plynø sanitariniø kirtimø plotas neribojamas. Pagrindiniai plyni kirtimai draudþiami nacionaliniuose parkuose esanèiuose III ir IV grupiø miškuose, išskyrus pelkinius ir uþpelkëjusiø augavieèiø medynus ir blogos sanitarinës bûklës medynus, kuriø bûklës negalima pagerinti neplynais kirtimais.

 

7. Atskiros draustiniø miškø dalys, vadovaujantis teritorijø planavimo dokumentais, gali bûti priskirtos skirtingoms miškø grupëms.

8. Miškø priskyrimo grupëms tvarkà ir normatyvus nustato bei miškus grupëms priskiria Vyriausybë Aplinkos ministerijos teikimu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1208, 2007-06-26, Þin., 2007, Nr. 77-3044 (2007-07-12)
 
4 straipsnis. Nuosavybës teisë á miškus ir valstybinës reikšmës miškai

1. Miškas nuosavybës teise gali priklausyti valstybei, fiziniams ir juridiniams asmenims bei uþsienio valstybëse ásteigtoms organizacijoms, neturinèioms juridinio asmens statuso, taèiau turinèioms civiliná teisnumà pagal tø valstybiø ástatymus. Uþsienieèiai, uþsienio juridiniai asmenys, uþsienio valstybëse ásteigtos organizacijos, neturinèios juridinio asmens statuso, taèiau turinèios civiliná teisnumà pagal tø valstybiø ástatymus, miškà turi teisæ ásigyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies ágyvendinimo konstitucinio ástatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos miškuose pagal plotà vyrauja valstybinë miškø nuosavybë.

2. Valstybinë miško þemë Vyriausybës nustatyta tvarka gali bûti nuomojama poilsiui ar kitiems tikslams, išskyrus miškø ûkio veiklai organizuoti.

3. Privaèiø miškø valdos neskaidomos á dalis, jei valda yra arba tampa maþesnë kaip 5 hektarø.
4. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybës teise priklauso valstybinës reikšmës miškai. Valstybinës reikšmës miškai – tai:

1) miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybiniø parkø rezervatuose ir rezervatinëse apyrubëse, Kuršiø nerijos nacionaliniame parke;

2) miestø miškai;
3) valstybiniai miško medelynai ir sëklinës plantacijos;
4) miškø mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinës sëklininkystës objektø miškai, kuriø plotus ir ribas tvirtina Vyriausybë;

5) valstybiniai miškai 7 km ploèio juostoje nuo Baltijos jûros ir Kuršiø mariø, á kuriuos neatkurta nuosavybës teisë pagal Pilieèiø nuosavybës teisiø á išlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimo ástatymà;

6) kiti miškai, Vyriausybës sprendimu priskirti valstybinës reikšmës miškams.
5. Vyriausybë ar jos ágaliota Aplinkos ministerija ágyvendina valstybiniø miškø savininko teises ir pareigas.

6. Valstybinæ miško þemæ patikëjimo teise valdo miškø urëdijos, valstybiniø rezervatø direkcijos, nacionaliniø parkø direkcijos, savivaldybës, kitos valstybës ámonës ir organizacijos. Valstybinës miško þemës sklypai patikëjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybës nutarimais valstybinëms funkcijoms ágyvendinti Þemës ástatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1925, 2003-12-18, Þin., 2003, Nr. 123-5593 (2003-12-30)
 
5 straipsnis. Miškø valstybinis valdymas ir Miškø ástatymo vykdymo prieþiûra
1. Valstybës miškø ûkio politikos kryptis nustato Seimas, priimdamas ástatymus.

2. Valstybës miškø ûkio strategijà formuoja bei valstybines miškø ûkio programas rengia Aplinkos ministerija. Aplinkos ministerija, atlikdama miškø ûkio valstybinio valdymo funkcijas:

1) organizuoja miškø ûkio strategijos bei valstybiniø miškø ûkio plëtros programø rengimà;

2) organizuoja miškingumo didinimo, miško genofondo, kraštovaizdþio ir biologinës ávairovës miškuose išsaugojimo, selekcijos ir sëklininkystës, miško ištekliø naudojimo, kitø programø projektø rengimà ir koordinuoja šiø programø ágyvendinimà;

3) rengia teisës aktø miškø ûkio klausimais projektus;

4) organizuoja ir koordinuoja visø šalies miškø inventorizacijà, miškø tvarkymo (miškotvarkos) projektø rengimà, koordinuoja miškø monitoringà;

5) organizuoja valstybinæ šalies miškø apskaità ir Lietuvos Respublikos miškø valstybës kadastro sudarymà;
6) rengia metiniø miško kirtimo normø valstybiniuose miškuose projektus;
7) organizuoja su miškø ûkiu susijusá tarptautiná bendradarbiavimà.

3. Regionø aplinkos apsaugos departamentai atlieka visø šalies miškø bûklës, naudojimo, atkûrimo ir apsaugos kontrolës funkcijas:

1) kontroliuoja, kaip laikomasi Miškø ástatymo, ir atlieka valstybinæ visø nuosavybës formø šalies miškø bûklës, naudojimo, atkûrimo ir apsaugos kontrolæ;

2) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoda leidimus miškui kirsti valstybiniø miškø valdytojams ir privaèiø miškø savininkams;

3) kontroliuoja miškotvarkos darbø kokybæ;
4) konsultuoja privaèiø miškø savininkus miško naudojimo, atkûrimo, prieþiûros ir apsaugos klausimais.

4. Miškø urëdijoms priskirtø valstybiniø miškø atkûrimà, prieþiûrà, apsaugà ir miško ištekliø naudojimà organizuoja ir koordinuoja Generalinë miškø urëdija prie Aplinkos ministerijos. Atlikdama šias funkcijas, Generalinë miškø urëdija prie Aplinkos ministerijos:

1) atlieka miškø urëdijø savininko teises ir pareigas ágyvendinanèios institucijos funkcijas ir koordinuoja jø veiklà;
2) nustato miškø urëdijoms privalomàsias miško atkûrimo, apsaugos ir tvarkymo darbø normas;
3) organizuoja bendrà valstybinæ priešgaisrinës ir sanitarinës miško apsaugos sistemà;
4) organizuoja ir koordinuoja miškø atkûrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško ištekliø naudojimo paþangiø technologijø ágyvendinimà.

5. Privaèius miškus atkuria, tvarko ir naudoja privaèiø miškø savininkai, laikydamiesi šio ástatymo, taip pat Vyriausybës ar jos ágaliotos Aplinkos ministerijos atsiþvelgiant á privaèiø miškø savininkø organizacijø siûlymus tvirtinamø Privaèiø miškø tvarkymo ir naudojimo nuostatø ir kitø miškø ûkio veiklà reglamentuojanèiø teisës aktø. Privaèiø miškø savininkai ástatymø nustatyta tvarka turi teisæ jungtis á asociacijas ir kooperatyvus, steigti ámones ir organizacijas. Valstybë skatina ir remia privataus miškø ûkio plëtrà, privaèiø miškø savininkø savivaldos organizacijas, teikianèias miško savininkams konsultavimo ir ûkines paslaugas. Miško savininkø kooperatyvams taikomas þemës ûkio kooperatyvø statusas.

Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1925, 2003-12-18, Þin., 2003, Nr. 123-5593 (2003-12-30)
Nr. X-119, 2005-02-15, Þin., 2005, Nr. 31-977 (2005-03-05)
 
6 straipsnis. Valstybiniø miškø pareigûnø pareigos, teisës ir socialinës garantijos
1. Valstybiniai miškø pareigûnai atlieka šias pareigas:
1) vykdo valstybinæ miškø bûklës, naudojimo, atkûrimo ir apsaugos kontrolæ;

2) organizuoja ir vykdo miškø apsaugà nuo neteisëtø veiksmø – savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos paþeidimø, medienos ir miško ištekliø grobstymo, brakonieriavimo, miško teršimo, šiukšlinimo, neteisëto lankymosi miške, miško padegimo, naminiø gyvuliø miškams daromos þalos;

3) kontroliuoja, kaip miško valdytojai, savininkai ir naudotojai saugo miškus nuo gaisrø, kenkëjø, ligø ir kitø neigiamø veiksniø, laiku ir tinkamai atkuria iškirstà miškà, miškà naudoja tokiais bûdais, kurie padëtø maþinti neigiamà poveiká aplinkai, racionaliai ûkininkauja miško þemëje (miške), palaiko dirvoþemio našumà, saugo biologinæ ávairovæ, laikosi ástatymø ir kitø teisës aktø nustatytø reikalavimø;

4) gavæ pranešimà apie šio ástatymo bei kitø gamtos ištekliø naudojimà reglamentuojanèiø teisës aktø paþeidimus, imasi visø priemoniø, kad bûtø išaiškintas paþeidimas ir nustatyti paþeidëjai, o jei patys to padaryti negali, informuoja kompetentingà valstybës institucijà, kad ši imtøsi priemoniø paþeidimui išaiškinti ir paþeidëjui nustatyti;

5) konsultuoja privaèiø miškø savininkus miškininkavimo klausimais;
6) vykdo švietëjiškà veiklà miškø ûkio klausimais.
2. Valstybiniai miškø pareigûnai turi šias teises:
1) turëti ir nešioti nustatyto pavyzdþio uniformà ir skiriamuosius þenklus;

2) Vyriausybës ar jos ágaliotos institucijos nustatyta tvarka stabdyti ir tikrinti transportà ir dokumentus, átarus, kad šiuo transportu gabenama mediena, kiti miško ištekliai, ásigyti neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojanèius teisës aktus toks leidimas reikalingas, arba gabenami teisës aktø nustatytà tvarkà paþeidþiant sumedþioti gyvûnai;

3) reikalauti iš juridiniø ir fiziniø asmenø paþymø apie miško ištekliø ásigijimà ir naudojimà, o jeigu jø nëra, – reikalauti þodiniø ir raštiškø pasiaiškinimø dël veiksmø, susijusiø su miško ištekliø naudojimu;

4) ástatymø nustatyta tvarka paimti iš asmenø, padariusiø administracinës teisës paþeidimus, neteisëtai ásigytà medienà, kitus miško išteklius ar sumedþiotus gyvûnus, brakonieriavimo priemones;

5) asmenis, padariusius administracinius teisës paþeidimus, ástatymø nustatyta tvarka pristatyti á policijà arba á savivaldybës seniûnijos patalpas kaimo gyvenamojoje vietovëje asmens tapatybei nustatyti;

6) sustabdyti arba uþdrausti neteisëtà ûkinæ veiklà miško valdoje, jeigu šia veikla paþeidþiamas šis ástatymas, kitø teisës aktø reikalavimai ir daroma þala miškui;

7) ástatymø nustatyta tvarka surašyti administraciniø teisës paþeidimø protokolus, skirti administracines nuobaudas uþ šio ástatymo ir kitø teisës aktø reikalavimø paþeidimus, numatytus Administraciniø teisës paþeidimø kodekse;

8) Ginklø ir šaudmenø kontrolës ástatymo nustatyta tvarka saugoti, laikyti ir nešioti šaunamàjá ginklà, o šio straipsnio 3–9 dalyse nustatyta tvarka naudoti šaunamàjá ginklà, fizinæ ir psichinæ prievartà bei specialiàsias priemones;

9) valstybiniai miškø pareigûnai turi ir kitø ástatymø suteiktø teisiø.

3. Atlikdamas tarnybines pareigas valstybinis miškø pareigûnas turi teisæ panaudoti fizinæ prievartà (fizinæ jëgà, koviniø imtyniø veiksmus) ir psichinæ prievartà (áspëjimà apie ketinimà panaudoti fizinæ prievartà, specialiàsias priemones ar šaunamàjá ginklà), specialiàsias priemones (ástatymø leidþiamas priemones (gumines lazdas, antrankius ir surišimo priemones, asmens apsaugai skirtas dujas, transporto priemoniø priverstinio stabdymo priemones, elektrošoko árenginius, tarnybinius šunis), skirtas savigynai, asmenims sulaikyti, sutramdyti, kai jie kelia ar gali kelti grësmæ valstybiniam miškø pareigûnui, taip pat skirtas transporto priemonëms priverstinai stabdyti):

1) siekdamas apsaugoti save nuo gresianèio pavojaus gyvybei;
2) kai asmuo vengia vykdyti teisëtà valstybinio miškø pareigûno reikalavimà;

3) prieš transporto priemonæ, kai jos vairuotojas nepakluso valstybinio miškø pareigûno aiškiai išreikštam teisëtam reikalavimui sustoti.

4. Valstybinis miškø pareigûnas, atlikdamas tarnybines pareigas, turi teisæ panaudoti šaunamàjá ginklà:
1) prieš asmená gindamas save nuo pradëto ar tiesiogiai gresianèio pavojingo gyvybei nusikalstamo kësinimosi;

2) sulaikydamas asmená, átariamà nusikalstamos veikos padarymu, ar jà padariusá asmená, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, taip pat atsisakantá ávykdyti teisëtà reikalavimà padëti ginklà ar kità daiktà, kuriuo galima suþaloti þmogø;

3) prieš gyvûnà, kai jis kelia grësmæ pareigûno gyvybei ar sveikatai.

5. Valstybinis miškø pareigûnas turi teisæ panaudoti prievartos priemones tik esant tarnybiniam bûtinumui ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai ávykdyti, tik po to, kai átikinimo priemonës buvo neveiksmingos arba negalimos. Prievartos priemonës rûšá ir jos panaudojimo ribas valstybinis miškø pareigûnas pasirenka atsiþvelgdamas á konkreèià situacijà, teisës paþeidimo pobûdá ir individualias paþeidëjo savybes. Naudodamas prievartà valstybinis miškø pareigûnas privalo stengtis išvengti didelës þalos þmonëms ir turtui.

6. Prieš naudodamas prievartà, valstybinis miškø pareigûnas privalo áspëti apie toká ketinimà, suteikdamas asmeniui galimybæ ávykdyti teisëtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grësmæ valstybinio miškø pareigûno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks áspëjimas yra neámanomas.

7. Apie valstybinio miškø pareigûno panaudotà prievartà, sukëlusià asmens mirtá arba suþalojimà, nedelsiant informuojamas prokuroras.

8. Draudþiama panaudoti koviniø imtyniø veiksmus, specialiàsias priemones ir šaunamàjá ginklà prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nëšèios, taip pat prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie invalidai ar nepilnameèiai (jeigu jø amþius þinomas pareigûnui arba išvaizda atitinka amþiø), išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu gyvybei bûdu arba kai uþpuola tokiø asmenø grupë ir šis uþpuolimas kelia grësmæ þmogaus gyvybei ar sveikatai.

9. Valstybinis miškø pareigûnas, nesukeldamas grësmës ástatymø saugomoms vertybëms, turi teisæ iššauti iš šaunamojo ginklo, kai bûtina duoti pavojaus signalà, išsikviesti pagalbà arba áspëti apie galimà šaunamojo ginklo panaudojimà.

10. Valstybiniai miškø pareigûnai ir miškø urëdijos darbuotojai neturi teisës dirbti pagal darbo sutartis, bûti steigëjais ar juridinio asmens dalyviais (akcininkais, nariais, dalininkais ir pan.) privaèiose medienos ruošos, medienos perdirbimo, prekybos mediena ir medþioklës aptarnavimo ámonëse bei vykdyti kità ástatymø draudþiamà veiklà.

11. Valstybiniø miškø pareigûnø – miškø urëdijø miško apsaugos darbuotojø, dirbanèiø pagal darbo sutartis, gyvybë ir sveikata papildomai privalomai draudþiamos nuo nelaimingø atsitikimø, susijusiø su nustatytø pareigø vykdymu, tais atvejais, kai netaikomos Lietuvos Respublikos nelaimingø atsitikimø darbe ir profesiniø ligø socialinio draudimo ástatymo nuostatos. Draudimo išmokø dydþiai nustatomi kolektyvinëse arba darbo sutartyse ir negali bûti maþesni uþ nurodytus Lietuvos Respublikos nelaimingø atsitikimø darbe ir profesiniø ligø socialinio draudimo ástatyme.

Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1447, 2003-04-03, Þin., 2003, Nr. 38-1692 (2003-04-24)
Nr. X-119, 2005-02-15, Þin., 2005, Nr. 31-977 (2005-03-05)
 
7 straipsnis. Ekonominis valstybinio miškø ûkio reguliavimas

1. Miškø urëdijos veikia pagal Valstybës ir savivaldybës ámoniø ástatymà, vykdo kompleksinæ miškø ûkio veiklà valstybiniuose miškuose, Vyriausybës ar jos ágaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintà miško produkcijà, nenukirstà miškà ir teikia paslaugas. Ávertinant miškø urëdijø kapitalà, þemë ir miškas vertine išraiška á apskaità neátraukiami.

2. Bendrosioms miškø ûkio reikmëms tenkinti Vyriausybës nustatyta tvarka miškø urëdijoms nustatomi privalomieji 5 procentø atskaitymai á valstybës biudþetà iš pajamø uþ parduotà þaliavinæ medienà ir nenukirstà miškà. Šie atskaitymai átraukiami á valstybës biudþeto pajamas ir naudojami Vyriausybës patvirtintai specialiajai Bendrøjø miškø ûkio reikmiø finansavimo programai finansuoti (miškø inventorizavimui, apskaitai, valstybiniø miškø miškotvarkos projektams rengti, bendrai, nepriklausomai nuo nuosavybës formos, valstybinei miškø priešgaisrinei sistemai organizuoti ir išlaikyti, stichiniø nelaimiø padariniams ir masiniø ligø bei kenkëjø þidiniams likviduoti, miško mokslo ir projektavimo darbams, privaèiø miškø savininkams konsultuoti bei mokyti, privaèiø miškø savininkø organizacinëms struktûroms kurtis, miško propagandai organizuoti, miškø ûká aptarnaujanèiø organizacijø vykdomoms programoms bei kitoms bendrosioms miškø ûkio reikmëms finansuoti).

 
8 straipsnis. Asmenø lankymasis miške

1. Fiziniai asmenys turi teisæ laisvai lankytis miškuose, išskyrus rezervatø ir specialios paskirties objektø (pasienio zona, kariniai objektai ir kt.) miškus ir miškus, kuriuose tai apriboja kiti ástatymai. Asmenys gali rinkti vaisius, vaistaþoles ir vaistinæ þaliavà, išskyrus augalø rûšis, kuriø sàrašà tvirtina Aplinkos ministerija, riešutauti, uogauti ir grybauti, valstybiniuose miškuose laikyti bites aviliuose ir bitidëse, laikydamiesi šio ástatymo, Aplinkos apsaugos ástatymo bei kitø teisës aktø reikalavimø.

2. Savivaldybiø vykdomosios institucijos miškø urëdijø ir valstybiniø parkø direkcijø ar privaèiø miškø savininkø teikimu, o miestø miškuose – be šio teikimo, kai yra svarbiø prieþasèiø (didelis miško gaisrø pavojus, miško kirtimai, specializuoto ûkio plotai, saugomi objektai, bûtinumas išsaugoti miško išteklius, miško verslai ir pan.), gali visuose miškuose uþdrausti ar apriboti fiziniø asmenø lankymàsi bei vaistaþoliø, grybø, uogø ir kitø miško ištekliø naudojimà.

3. Miškø lankymà ir miško ištekliø naudojimà saugomose teritorijose reglamentuoja Saugomø teritorijø ástatymas ir saugomø teritorijø nuostatai, tvirtinami Vyriausybës ar jos ágaliotos Aplinkos ministerijos.

4. Uþdraustø ar apribotø lankyti miškø ribas rodo miško valdytojo, savininko ar naudotojo pastatyti informaciniai þenklai.
 
II SKYRIUS
MIŠKO NAUDOJIMAS
 
9 straipsnis. Miško valdytojø, savininkø ir naudotojø pareigos

1. Miškai turi bûti tvarkomi pagal nepertraukiamo naudojimo principà, kad mediena bei kiti miško ištekliai bûtø nuolat tiekiami ir bûtø išlaikyta metinë ar periodinë pusiausvyra tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo masto.

2. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo saugoti miškus nuo gaisrø, kenkëjø, ligø ir kitø neigiamø veiksniø, laiku ir tinkamai atkurti iškirstà miškà, miškà naudoti tokiais bûdais, kurie padëtø maþinti neigiamà poveiká aplinkai, racionaliai ûkininkauti miško þemëje (miške), palaikyti dirvoþemio našumà, saugoti biologinæ ávairovæ, laikytis ástatymø ir kitø teisës aktø nustatytø reikalavimø.

3. Miško naudotojai privalo sutvarkyti naudojant miškà sudarkytus miško plotus taip, kad jie tiktø naudoti pagal paskirtá, tausoti miško kelius, sausinimo sistemas ir kitus technologinius árenginius, nepaþeisti miško valdytojø, savininkø ir kitø naudotojø teisiø bei teisëtø interesø.

4. Miško valdytojai ir naudotojai valstybiniuose miškuose privalo laikytis Nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo taisykliø. Šias taisykles tvirtina Vyriausybë. Valstybiniuose miškuose medienos ruošëjai per miško naudojimo leidime nustatytus terminus, áskaitant pratæstus terminus, privalo iškirsti miškà ir išveþti pagamintà medienà. Miško kirtimo ir pagamintos medienos išveþimo terminai, jeigu medienos ruošëjai pageidauja, pratæsiami iki 6 mënesiø. Per nustatytà terminà, áskaitant ir pratæstàjá, neiškirstas miškas ir neišveþta þaliavinë mediena neatlygintinai pereina miško valdytojui. Miško kirtimo ir pagamintos medienos išveþimo terminø nustatymà reglamentuoja Nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo taisyklës.

5. Miško savininkai privalo laikytis šio ástatymo, Privaèiø miškø tvarkymo ir naudojimo nuostatø bei kitø teisës aktø, taip pat privalomø vykdyti miškotvarkos projekto daliø – pagrindiniø kirtimø dešimtmeèio normos, miško atkûrimo bei aplinkosaugos reikalavimø.

6. Draudþiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojanèius teisës aktus toks leidimas reikalingas.

7. Privaèiø miškø savininkai Aplinkos ministerijos ir Statistikos departamento nustatyta tvarka teikia informacijà ir statistikos duomenis apie miškø ûkio veiklà savo valdose.

8. Apvaliosios medienos matavimo, apskaitos ir þenklinimo tvarkà nustato Aplinkos ministerija.
 
10 straipsnis. Miško valdytojø, savininkø ir naudotojø teisë naudotis mišku bei jo ištekliais

1. Privaèiø miškø savininkai teisæ naudotis mišku ágyja gavæ þemës sklypo nuosavybæ patvirtinantá dokumentà. Privaèiø miškø tvarkymo ir naudojimo nuostatus tvirtina Vyriausybë, atsiþvelgdama á privaèiø miškø savininkø organizacijø siûlymus.

2. Miško valdytojai ir naudotojai Vyriausybës arba jos ágaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka turi teisæ naudoti miškà bei jo išteklius (medienos ir kitø miško ištekliø ruošai, moksliniams tyrimams, mokymui, bitininkystei, naminiø gyvuliø ganymui, gamtiniø kompleksø apsaugai ir kitiems ástatymams neprieštaraujantiems tikslams). Pagal šià tvarkà numatytais atvejais teisë vykdyti medienos ir kitø miško ištekliø ruošà ágyjama gavus nustatytos formos leidimus. Ši teisë baigiasi, kai gavæs leidimà asmuo miršta, reorganizavus ar likvidavus juridiná asmená pasibaigia leidimo galiojimo laikas ar nustatyta tvarka leidimas pripaþástamas negaliojanèiu.

3. Miško valdytojø, savininkø ir naudotojø teises saugo ástatymai. Paþeistos teisës turi bûti atkuriamos, o padaryti nuostoliai atlyginami ástatymø bei kitø teisës aktø nustatyta tvarka. Miško valdytojø, savininkø ir naudotojø teisës gali bûti apribotos ástatymø nustatyta tvarka visuomenës, aplinkos bei miško apsaugos interesais.

 
11 straipsnis. Miško þemës pavertimas kitomis naudmenomis

1. Miško þemë gali bûti paverèiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybës nustatyta tvarka derinant valstybës, miško savininko ir visuomenës interesus.

2. Miško iškirtimas technologinëms ir gamybinëms miško ûkio reikmëms (daigynams árengti, miško ûkiniams keliams tiesti, priešgaisrinëms juostoms, technologiniams proskiebiams, poilsio aikštelëms ir medienos sandëliams árengti, nustatyta tvarka þvyrui bei smëliui kasti ûkio reikmëms ir kt.) nëra miško þemës pavertimas kitomis naudmenomis.

 
12 straipsnis. Miško þemës sausinimas, træšimas ir keliø per miško þemæ tiesimas

1. Miško þemës sausinimas, træšimas ir nuodingøjø cheminiø medþiagø miško þemëje naudojimas negali prieštarauti Aplinkos apsaugos ástatymui ir atitinkamiems teisës aktams.

2. Miško þemës sausinimo sistemø ir miško keliø, einanèiø per keleto miško savininkø ir valdytojø valdas, prieþiûrà ir remontà privalo atlikti tø valdø valdytojai, savininkai ar naudotojai teisës aktø nustatyta tvarka.

3. Miško þemës sausinimo sistemø prieþiûros darbai atliekami, miško keliai tiesiami miško valdytojø, savininkø, naudotojø, savivaldybës, Keliø fondo ir kitomis lëšomis.

 
III SKYRIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKØ VALSTYBËS KADASTRAS IR
MIŠKOTVARKOS PROJEKTAS
 
13 straipsnis. Valstybinë miškø inventorizacija, miškø apskaita ir miškø kadastras

1. Valstybinës miškø inventorizacijos ir miškø apskaitos tikslas – nustatyti miško išteklius, jø kokybæ, teikti informacijà apie miškø gamtinæ ir ûkinæ bûklæ. Valstybinë miškø inventorizacija atliekama visose miško valdose. Miškø urëdijose, valstybiniuose rezervatuose ir valstybiniuose parkuose inventorizuojama ir átraukiama á apskaità ne tik miško, bet ir valstybinë ne miško þemë (þemës ûkio naudmenos, vandenys ir kt.).

2. Medþiø savaiminukais apaugusi ne miško þemë miškotvarkos metu inventorizuojama ir átraukiama á apskaità kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Þemës ûkio ministerijos nustatyta tvarka.

3. Valstybinës miškø inventorizacijos specialistai turi teisæ áeiti á visas miško valdas, atlikti inventorizacijos darbus ir gauti reikiamà informacijà jiems atlikti.

4. Lietuvos Respublikoje valstybinë miškø inventorizacija atliekama atrankos metodu. Ji skirta strateginiam miškø sektoriaus planavimui valstybës lygmeniu. Miškø sklypø inventorizacija atliekama miško ûkiui organizuoti miško valdos lygmeniu ir miškotvarkos projektams rengti.

5. Valstybinës miškø inventorizacijos ir miškø apskaitos tvarkà, turiná ir periodiškumà nustato Aplinkos ministerija.

6. Remiantis valstybinës miškø inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškø apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškø valstybës kadastras. Šis kadastras apima visumà duomenø apie miškus, jø priklausomybæ, miško ištekliø kieká bei kokybæ ir ekonominæ vertæ. Jo turiná ir sudarymo tvarkà nustato Vyriausybë.

7. Valstybinë miškø inventorizacija ir apskaita valstybiniuose ir privaèiuose miškuose atliekama valstybës lëšomis. Inventorizacijos ir apskaitos duomenys miškø savininkams ir valdytojams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikiami nemokamai. Miškø sklypai inventorizuojami ir miškotvarkos projektai rengiami valstybës, miško valdytojø ir savininkø lëšomis.

 
14 straipsnis. Miškotvarkos projektas

1. Miškotvarkos projektas – tai dokumentas, pagal kurá organizuojama miškø ûkio veikla ir atliekami visi miškø atkûrimo, naudojimo ir miško þemiø tvarkymo darbai.

2. Skiriami šie miškotvarkos projektø tipai:

1) miškø tvarkymo schemos – tai specialiojo teritorijø planavimo dokumentai, rengiami valstybiniø miškø valdytojø bei regionø teritorijoms ir skiriami bendrajai miško þemiø naudojimo politikai nustatyti, jø tvarkymo koncepcijai parengti;

2) vidinës miškotvarkos projektai – tai miškø ûkio veiklos planai, rengiami visoms valstybiniø miškø valdytojø bei privaèioms miškø valdoms ir skiriami konkreèiø tvarkymo priemoniø sistemai jose nustatyti.

3. Miškotvarkos projektai rengiami pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas šiø projektø rengimo taisykles bei metodikà ir jose nustatytus kriterijus.

4. Aplinkos ministerija, atsiþvelgdama á miško valdos dydá, nustato miškotvarkos projekto turiná ir kitus rodiklius, taip pat medynø kirtimo amþiø visuose miškuose. Pagrindiniai miško kirtimai atliekami brandþiuose, perbrendusiuose miškuose, šiø kirtimø taisyklëse numatytais atvejais ir pribræstanèiuose medynuose. Tarpiniai miško kirtimai atliekami medynø produktyvumo didinimo, sanitarinës miškø bûklës gerinimo, biologinës ávairovës išsaugojimo, medienos ištekliø panaudojimo, medynø rekonstrukcijos ir kitais teisës aktø numatytais tikslais. Metinë pagrindiniø miško kirtimø norma nustatoma kiekvienam miško valdytojui bei savininkui pagal Aplinkos ministerijos patvirtintà metodikà.

5. Metinæ pagrindiniø miško kirtimø normà valstybiniuose miškuose tvirtina Vyriausybë. Nustatyta metinë pagrindiniø miško kirtimø norma negali bûti viršijama, išskyrus stichiniø nelaimiø atvejus, kai šalies mastu išdþiûvusiø, išverstø, išlauþytø, išdegusiø arba kitaip paþeistø medynø tûris sudaro daugiau kaip vienà ketvirtàjà metinës kirtimo normos dalá. Bendra visø rûšiø metinë miško kirtimø norma šalyje negali viršyti metinio medienos prieaugio.

6. Tarpiniø miško kirtimø mastà šalies valstybiniuose miškuose nustato Aplinkos ministerija.

7. Miško valdytojai, turintys daugiau kaip 500 hektarø miško, privalo neviršyti metinës pagrindiniø miško kirtimø normos. Stichiniø nelaimiø atvejais ir jeigu ši norma nebuvo ávykdyta ankstesniais metais, skaièiuojant nuo jos patvirtinimo metø, metinë pagrindiniø miško kirtimø norma gali bûti didinama Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Kiti miško valdytojai ir savininkai, nepaþeisdami miško kirtimo taisykliø reikalavimø, gali nukrypti nuo metinës miško kirtimø normos, bet privalo laikytis dešimtmeèio miško kirtimø normos.

8. Miškotvarkos projektus rengia bei miškø inventorizacijà atlieka fiziniai ir juridiniai asmenys Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Laikantis šios tvarkos, centralizuotai kaupiami ir tvarkomi miškotvarkos duomenys, rengiami, derinami ir tvirtinami miškotvarkos projektai.

Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-599, 2006-05-09, Þin., 2006, Nr. 61-2174 (2006-05-31)
 
IV SKYRIUS
MIŠKO ATKÛRIMAS, AUGINIMAS IR KIRTIMAS
 
15 straipsnio redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:
15 straipsnis. Miško atkûrimas ir áveisimas
1. Miškà privalo atkurti jo valdytojai, savininkai bei naudotojai savo lëšomis.

2. Lietuvos Respublikos teritorijos miškingumas turi bûti didinamas ástatymø ir kitø teisës aktø nustatyta tvarka áveisiant miškà ne miško þemëje.

3. Miškas ne miško þemëje áveisiamas Aplinkos ministerijos ir Þemës ûkio ministerijos nustatyta tvarka valstybës, þemës bei miško valdytojø ir savininkø lëšomis.

4. Kai ástatymø nustatyta tvarka miškas áveisiamas ne miško þemëje, šiam plotui taikomas Miškø ástatymas.

5. Þeldintinose kirtavietëse ir degavietëse dirbtiniu bûdu miškas atkuriamas ne vëliau kaip per trejus metus po jø atsiradimo. Miškas dirbtiniu bûdu áveisiamas ir atkuriamas ekologiniu pagrindu, laikantis Aplinkos ministerijos tvirtinamø Miško atkûrimo ir áveisimo nuostatø reikalavimø. Valstybiniai miškø pareigûnai gali uþdrausti miško valdytojams, savininkams ir naudotojams tolesnius pagrindinius miško kirtimus, kol bus atkurtas iškirstasis miškas. Išimtys leidþiamos, kai dël stichiniø nelaimiø þûva dideli miško plotai.

6. Miško atkûrimas ir áveisimas taip pat apima medynø rekonstrukcijà, þeldiniø ir þëliniø papildymà, prieþiûrà ir apsaugà, kol susiformuoja jaunuolynas. Þuvæ þeldiniai ir þëliniai atkuriami ne vëliau kaip per dvejus metus.

15 straipsnio redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:
15 straipsnis. Miško atkûrimas ir áveisimas

1. Lietuvos Respublikos teritorijos miškingumas turi bûti didinamas ástatymø ir kitø teisës aktø nustatyta tvarka áveisiant miškà ne miško þemëje. Privaèioje ne miško þemëje miškas áveisiamas Aplinkos ministerijos ir Þemës ûkio ministerijos nustatyta tvarka. Kai miškas áveisiamas ne miško þemëje, šiam plotui taikomas Miškø ástatymas.

2. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai miškà privalo atkurti, þeldinius ir þëlinius saugoti bei priþiûrëti savo lëšomis.

3. Miškas turi bûti atkurtas ir áveistas miško sodmenimis, kuriø kilmë ir kokybë atitinka Aplinkos ministerijos tvirtinamø Miško dauginamosios medþiagos nuostatø reikalavimus.

4. Miškas atkuriamas ir áveisiamas miškà þeldinant arba jam þeliant, laikantis Aplinkos ministerijos tvirtinamø Miško atkûrimo ir áveisimo nuostatø reikalavimø. Þeldintinose ir atþelianèiose kirtavietëse ir degavietëse miškas turi bûti atkurtas ne vëliau kaip per trejus metus po jø atsiradimo, þuvæ þeldiniai ir þëliniai – ne vëliau kaip per dvejus metus nuo jø þuvimo fakto nustatymo. Neteisëtai iškirstas miškas turi bûti atkurtas ne vëliau kaip per vienus metus nuo neteisëtø kirtimø fakto nustatymo. Miškas laikomas atkurtu tada, kai þeldiniø ir þëliniø kokybë atitinka Aplinkos ministerijos tvirtinamø Miško atkûrimo ir áveisimo nuostatø reikalavimus.

5. Atkûrus arba áveisus miškà, kol susiformuos jaunuolynas (minkštøjø lapuoèiø þeldiniuose ir þëliniuose – iki šešeriø metø, spygliuoèiø ir kietøjø lapuoèiø – iki aštuoneriø metø), miško þeldiniai ir þëliniai turi bûti priþiûrimi ir saugomi pagal Aplinkos ministerijos tvirtinamø Miško atkûrimo ir áveisimo nuostatø reikalavimus.

6. Per penkerius metus neatkurtø privaèiø miškø atkûrimà miško savininkø lëšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybës nustatyta tvarka organizuoja Aplinkos ministerija.

7. Miško valdytojams, savininkams ir naudotojams leidimas pagrindiniams miško kirtimams neišduodamas, jei jø valdoje per šio straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus neatkurtas iškirstasis miškas.

Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1152, 2002-10-22, Þin., 2002, Nr. 105-4691 (2002-11-06)
Nr. X-1208, 2007-06-26, Þin., 2007, Nr. 77-3044 (2007-07-12)
 
16 straipsnis. Medynø auginimas ir kirtimas

1. Medynø auginimo ir prieþiûros priemonëmis siekiama formuoti augavietës sàlygas atitinkanèius, našius miškus, pirmenybæ teikiant vietinëms medþiø ir kitø augalø rûšims, mišriems miško þeldiniams ir mišriems medynams. Medynø augimà ir prieþiûrà reguliuojanèios priemonës, pagrindiniai ir tarpiniai miško kirtimai atliekami pagal Aplinkos ministerijos tvirtinamus normatyvus ir taisykles.

2. Miško ugdymo kirtimai atliekami nebrandþiuose medynuose jø našumui bei stabilumui didinti ir biologinei ávairovei išsaugoti. Šiais miško kirtimais reguliuojamas medynø tankumas ir rûšinë sudëtis. Sanitariniai miško kirtimai atliekami miško sveikatingumui palaikyti ir gerinti.

3. Taip pat gali bûti atliekami miško kirtimai kraštovaizdþiui formuoti, biotechninëms priemonëms vykdyti, priešgaisrinëms juostoms árengti, technologiniø árenginiø vietoms paruošti ir kitiems miško ûkio tikslams.

 
V SKYRIUS
MIŠKO APSAUGA
 
17 straipsnis. Miško apsaugos uþdaviniai

Miško apsaugos uþdaviniai – saugoti miškà ir jo išteklius nuo neteisëtø veiksmø: savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos paþeidimø, miško ištekliø grobstymo, miško teršimo, šiukšlinimo, miško padegimo, naminiø gyvuliø daromos þalos; taip pat saugoti miškà nuo þvëriø daromos þalos, gaisrø, ligø, kenkëjø ir kitø stichiniø nelaimiø, miško dirvoþemio ir medþiø mechaniniø paþeidimø.

 
18 straipsnis. Miško apsauga nuo gaisrø ir stichiniø nelaimiø

1. Miškuose, nepaisant jø nuosavybës formos, privalo bûti sukurta ir palaikoma bendra valstybinë priešgaisriniø priemoniø sistema, apimanti stebëjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Šià bendrà valstybinæ priešgaisriniø priemoniø sistemà rengia ir jos ágyvendinimà organizuoja Generalinë miškø urëdija prie Aplinkos ministerijos, miškø urëdijos bei valstybiniø parkø direkcijos kartu su savivaldybëmis. Miško valdytojai, savininkai, naudotojai ir lankytojai privalo laikytis teisës aktais patvirtintø miškø priešgaisrinës apsaugos reikalavimø.

2. Miškø urëdijos bei valstybiniai parkai ir savivaldybës skiria lëšø bendrai valstybinei priešgaisrinio stebëjimo ir gaisrø gesinimo sistemai visose miško valdose. Miško valdytojai ir savininkai savo lëšomis ágyvendina profilaktines priešgaisrines priemones (árengia priešgaisrines juostas ir lauþavietes, valo uþšlemštà miškà ir kita).

3. Stichiniø nelaimiø miškuose atvejais Aplinkos ministerija turi teisæ nustatyti specialias apsaugos ir nelaimiø padariniø šalinimo priemones, kurios yra privalomos visiems miško valdytojams, savininkams ir naudotojams.

 
19 straipsnis. Miško apsauga nuo ligø ir kenkëjø

1. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai turi laikytis teisës aktais patvirtintø miško sanitarinës apsaugos reikalavimø, per nustatytà laikà išveþti iš miško arba tinkamai apsaugoti nuo kenkëjø miške paliekamà spygliuoèiø medienà. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai turi pranešti miškø urëdijoms bei valstybiniø parkø direkcijoms apie medþiø ligø ir kenkëjø þidinius.

2. Dideli kenkëjø ir ligø þidiniai lokalizuojami ir likviduojami valstybës, miško valdytojø ir savininkø lëšomis.
 
20 straipsnis. Miško apsauga nuo naminiø gyvuliø ir þvëriø daromos þalos

1. Naminiø gyvuliø ganiava valstybinëje miško þemëje draudþiama, išskyrus Aplinkos ministerijos numatytus atvejus. Privaèiuose miškuose gyvuliø ganiava draudþiama kirtavietëse ir 20 metø neturinèiuose jaunuolynuose.

     
     
 Copyright 2007 ems sklypai. Visos teiss saugomos.   sprendimas: www.jip.lt
 









Rekomenduojame:


www.city24.lt
www.skelbiu.lt
www.namai.lt
www.matininkiai.lt
domo.plius.lt
www.insaris.lt